- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno bienalė, daugiau kaip du dešimtmečius Kaune organizuojanti vieną didžiausių šiuolaikinio meno festivalių šalyje, keičia savo vizualinį identitetą.
Prasidėjusi kaip vietos tekstilės meno paroda, bienalė išaugo į tarptautinį pripažinimą pelniusį šiuolaikinio meno festivalį, o to paties pavadinimo organizacija nuosekliai plečia savo kultūros iniciatyvas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Prisitaikant prie tarptautinės rinkos pokyčių ir siekiant kurti stipresnį meno projektų atpažįstamumą, Kauno bienalė pristato logotipą ir simboliu tapusią naują raidę – kb, kuria nuo šiol bus žymimos kokybiškos šiuolaikinio meno patirtys.
Apie pokyčius – pokalbis su Kauno bienalės vadove, kuratore Neringa Kulik (N.K.) ir naujojo ženklo dizaineriu Dariumi Petreikiu (D.P.).
– Liko metai iki prasidedant 13-ajai Kauno bienalei. Tikriausiai neatsitiktinai pasirinkote šį pereinamąjį laikotarpį vizualinio identiteto pasikeitimui? Kokios pagrindinės priežastys lėmė sprendimą atnaujinti organizacijos įvaizdį?
N.K: 2020 m. yra ateinančios Kauno bienalės renginio planavimo metai, tad sąmoningai pasirinkome šį laikotarpį naujo vizualinio identiteto komunikacijai. Iš tiesų, apie vizualinio identiteto keitimą kartu su visa bienalės komanda pradėjome mąstyti pasibaigus parodai "Po išvykimo | Prieš atvykstant", kuri vyko 2019 m. vasaros laikotarpiu. Pagrindinės priežastys, lėmusios tokį sprendimą, buvo iš esmės pasikeitusi festivalio vykdomoji komanda. Tuomet kartu su kolegomis dalyvavome "Kaunas 2022" rengiamuose auditorijų plėtros mokymuose, kuriuos vedė ekspertė iš Lenkijos Agata Etmanowicz. Mokymų metu supratome, kad, įvykus komandos branduolio pokyčiams, mums reikia iš naujo peržvelgti Kauno bienalės pagrindines vertybes, organizacijos misiją ir viziją. Tad pagrindiniai pokyčiai prasidėjo nuo to, o vėliau sekė ir vizualinis identitetas, kuris turėjo atitikti naujai suformuluotas organizacijos vertybes, misiją ir viziją.
Kauno kultūriniam gyvenimui bienalė tokia pat svarbi, kaip ir jai būtent šis miestas, – pakeitus geografinę lokaciją, tai būtų visiškai kitas renginys.
– Naująjį Kauno bienalės logotipą sukūrė gerai žinomas dizaineris, menininkas D.Petreikis. Kokias pagrindines užduotis kėlėte jam ir kuo buvo įdomus šis procesas? Ar pasiūlytas variantas iškart buvo priimtinas jums ir komandai?
N.K.: Taip, prie naujo logotipo dizaino glaudžiai dirbome su kūrybine "Mamaika" komanda, Egle ir D.Petreikiais. Tiesa, jau ne pirmi metai, kai Kauno bienalės komanda dirba su šiais dizaineriais prie festivalio įvaizdžio, tad dėl ilgalaikio bendradarbiavimo atsirado abipusis pasitikėjimas. Eglė su Dariumi turi puikų suvokimą, kas yra "Kauno bienalė ir kaip ji keitėsi per pastaruosius kelerius metus. Manau, kad toks dizainerių matymas ir sukūrė pagrindą tam, kad susiklostytų sėkmingas bendradarbiavimas.
Iš esmės, per daugiau nei 20 gyvavimo metų Kauno bienalė smarkiai pasikeitė. Išaugome iš vietos tekstilės meno parodų iki tarptautinio lygio šiuolaikinio meno festivalio, kuris geba pritraukti žymius pasaulio kuratorius, menininkus ir partnerius. Be to, Kauno bienalė, kaip organizacija, ne tik organizuoja kas dvejus metus vykstantį vieną didžiausių šiuolaikinio meno renginių Baltijos šalyse, bet šiuo metu vykdo tarptautinį "Kūrybiškos Europos" platformos projektą "MagiC Carpets" (liet. "Stebuklingi kilimai") ir kitus tarptautinius projektus. Kartu su komanda norėjome, kad šie pokyčiai atsispindėtų ir naujame organizacijos vizualiniame identitete.
Kadangi dizaineriai yra mūsų artimi kolegos, galiu pasakyti, kad naujo logotipo kūrimo procesas buvo labai organiškas ir intuityvus. Dariaus pasiūlytas naujas logotipo dizainas – paprastos formos, k ir b raidės naujadaras, tariamas kb. Naujas Kauno bienalės logotipas – tai ne tik naujas organizacijos įvaizdis, bet ir simbolis, minimalus ir aiškus, atviras ir draugiškas. Tikiu, kad komandai bus malonu su juo dirbti.
– Dariau, papasakokite šiek tiek plačiau apie savo idėją atnaujintam Kauno bienalės ženklinimui?
D.P.: Kalbant apie Kauno bienalę kaip kultūrinį reiškinį, apie jos reikšmę ir vietą ne tik miesto, bet visos šalies, Europos kultūros įvykių kontekste, nesunku pastebėti, kad, iš vienos pusės, per ketvirtį amžiaus ji išaugo ir susiformavo ne tik kaip plačiai žinomas tarptautinis šiuolaikinio meno renginys, bet ir išsigrynino kaip išskirtinės meninės kokybės, kultūrinės vertės ženklas. Todėl, atnaujinant bienalės vizualinį identitetą, buvo svarbu pabrėžti jos ypatingą ryšį su Kaunu, su miestu, kurio ne tik uždaros viešos erdvės, bet ir gatvės, skverai, aikštės yra renginio scena, ekspozicijų, meninių veiksmų, kūrybinių susitikimų platforma. Tad miesto įženklinimas, įprasminimas naujajame bienalės simbolyje yra labai svarbus dėmuo.
Dviejų raidžių – k ir b – Kauno bienalės akronimo – jungtis, arba rašmenų sąauga, tapusi vienu ženklu, tarsi nauja raide, pabrėžia šią miesto ir renginio simbiozę: Kauno kultūriniam gyvenimui bienalė tokia pat svarbi, kaip ir jai būtent šis miestas, – pakeitus geografinę lokaciją, tai būtų visiškai kitas renginys. Turint galvoje bienalės tarptautiškumą, pavadinimo santrumpa vienodai sėkmingai perskaitoma ir suvokiama visomis kalbomis: KB – Kauno bienalė, Kaunas Biennial, Kaunas Biennale ir pan.
– Gyvename globalių pokyčių laikotarpiu. Organizacija – taip pat kintantis organizmas. Galbūt yra ir tolesnių planų atsinaujinti, vystytis?
N.K.: Šiandien ypač sudėtinga planuoti, nes sunku nuspėti, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje. Didesnių pokyčių organizacijoje nenumatome, tačiau, tikiu, kad ateityje jų tikrai bus. Nuolat reikės prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Manau, kad kartu su komanda tikrai sugebėsime tai padaryti, nes mums nesvetimas kūrybiškas iššūkių sprendimas. Pavyzdžiui, šiuo metu kartu su artėjančios bienalės kuratore Josee Drouin-Brisebois reaguojame į dabartinę pasaulį užklupusią pandemiją ir ieškome įvairių būdų kaip pristatyti 13-ojoje Kauno bienalėje dalyvaujančių menininkų kūrinius ir padaryti juos prieinamus kuo platesnei auditorijai, įskaitant ir daugiau pažeidžiamas, artimiausiu metu negalėsiančias keliauti grupes. Pamažu imame suprasti, kad pandemija darys poveikį ir ateinančių metų pradžioje. Artėjant tryliktai Kauno bienalei daugiau galvosime apie tai, kaip mes galime būti svetingesni lankytojams tiek fizinėse vietose, tiek virtualiosiose platformose.
Žymė: naująjį Kauno bienalės logotipą N.Kulik vadina naują organizacijos veiklos etapą žyminčiu simboliu.
Liko lygiai vieni metai iki 13-osios Kauno bienalės atidarymo, kuris vyks 2021 m. lapkričio 12 d., tad kviečiu visus pasižymėti šią datą savo kalendoriuose ir nekantriai laukiu, kada kartu su komanda galėsime pasidalyti išsamesne informacija apie pagrindines festivalio erdves, dalyvaujančius menininkus ir vietos bei užsienio partnerius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Praeitis – ateičiai: nepriklausomos Lietuvos valstybės archyvai mini Archyvų metus
Lietuvos valstybės dokumentinio paveldo (dokumentų valdymo) ištakų istoriškai galėtume pradėti ieškoti nuo pat XIII a. pradžios, kai pradėjo kurtis Lietuvos valstybė. Deja, šie patys ankstyviausi dokumentai ...
-
Sausio 17-ąją – pageidavimų koncertas Meno gimtadieniui
Išaušus sausio 17-osios dienos rytui, pramerkę akis turėtumėte pajausti šiek tiek padidėjusį savo puslą, kiek dažniau, nei įprastai, plakančią širdį, kūnu cirkuliuojantį šiltos energijos pliūpsnį, judinantį nu...
-
Menui sukanka 1 milijonas 58 metai: kviečia paminėti netradicinį gimtadienį
Sausio 17-ąją Menui sukanka 1 milijonas 58 metai. Bent jau taip manė Fluxus menininkas, prancūzas Robert Filliou, 1963 m. sausio 17 d. pradėjęs Meno gimtadienio tradiciją. Anot jo, menas atsirado kažkam į vandens kibirą įmetus sausą kempinę. ...
-
Nacionalinis Kauno dramos teatras pristato naujieną – tinklalaides
Kol karantino sąlygomis gyvenantis teatras negali žiūrovų pakviesti į sales, siūlo klausytis autentiškų tinklalaidžių: „Teatro stotelė“ bei „Nerk į teatrą“. Jose vyks pokalbiai apie kūrybos prasmę, išgyvenimu...
-
Kaunas Sausio 13-ąją pasitinka įspūdingai apšviestais pastatais ir nuotoliniais renginiais
Jubiliejinę Laisvės gynejų dieną Kaunas pasitinka trispalve apšviesta Prisikėlimo bazilika, pėsčiųjų tiltu į Nemuno salą ir VI forto kryžių kalneliu, o taip pat ir virtualiais renginiais. ...
-
Paveldo mėgėjams – neįprasta ekskursija
Jau penkerius metus inovatyviomis ekskursijomis Kauno modernizmo ir kitą architektūrinį paveldą populiarinantis "Ekskursas" šio meno mėgėjams siūlo paskanauti karantininio deserto. Šį sykį net neišeinant iš namų....
-
Projektą „Atmintis – 1991“ skirs Laisvės gynėjams
Neseniai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30 – mečiui Kauno bigbendas įgyvendino unikalų 3D projektą „Kovas“, kurį sukūrė kompozitorius dr. Jonas Jurkūnas, pasitelkęs aktorių Vytautą Anužį, vaizdo menininkus – Aurelij...
-
Bus atnaujintas 1928-aisiais statytas A. Žmuidzinavičiaus kūrinių muziejaus pastatas3
Projekto, kurį įgyvendinti numatyta iki 2022 metų rugpjūčio, metu ketinama atnaujinti Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus padalinį – A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus pastatą, dar vadinamą Velnių muziej...
-
A. Mikšytė-Kunčienė: kai yra laiko pamąstyti, suvoki, kokių turtų turi5
Jei ne karantinas, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre būtų surengtos primadonos Aldonos Mikšytės-Kunčienės jubiliejinės iškilmės. Tačiau 85-ąjį gimtadienį sausio 7 d. pasitikusi solistė nenusimena. "Turiu savo karantininį pa...
-
Jubiliejiniai Maironio lietuvių literatūros muziejaus metai: kokios staigmenos laukia?1
Neeilinio gimtadienio, kuris įvyks šių metų birželį, belaukiantis Maironio lietuvių literatūros muziejus rengia naują lietuvių literatūros istorijos ekspoziciją. ...