- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno miesto savivaldybė antradienį pritarė, kad 1,5 mln. eurų Europos Komisijos (EK) skirta premija būtų panaudota Europos kultūros sostinės renginių tęstinumui.
Melinos Mercouri (Melinos Merkouri) vardo apdovanojimas skiriamas miestams, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas. Apdovanojimas išmokamas titulo metais ir skiriamas miestui už sėkmingą projekto vykdymą.
Kauno savivaldybė premija dalinsis su Kauno rajonu, drauge su kuriuo teikė paraišką: šios savivaldybės kultūros organizacijos galės gauti 221,4 tūkst. eurų per projektus, teikiamus programai „Iniciatyvos Kaunui“.
Dar 220 tūkst. eurų šiais metais bus skirta renginiui „Kauno santaka“, 50,6 tūkst. eurų gaus Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka, kad įrengtų vasaros skaityklas parkuose.
Kauno menininkų namai gaus 206 tūkst. eurų, už kuriuos tęs Kaunas 2022 projektus: kiemų šventę, kultūrą į kiemus, „Fluxus“ festivalį, Kultūros mugę ir kitus.
Per programą „Iniciatyvos Kaunui“ šiuos ir ateinančius dvejus metus taip pat rengiamasi tęsti kitus Kaunas 2022 projektus: literatūros savaitę, Europos kultūros sostinės forumą, šiuolaikinio meno festivalį „Audra“ ir kitus renginius.
Kauno miesto muziejus už 30 tūkst. eurų 2024 metais rengs Istorijų festivalį. Dar kelios dešimtys tūkstančių eurų numatytos kitoms miesto kultūros įstaigoms.
Kitu tarybos sprendimu nuo spalio 1 dienos taip pat likviduojama viešoji įstaiga „Kaunas 2022“. Pasak sprendimo, uždarius Europos kultūros sostinės programą Kaune, iki 2023 metų rugsėjo rengiamasi pateikti projekto ataskaitas ir kitus būtinus ataskaitinius dokumentus.
Tai įvykdžius bus pradėtos viešosios įstaigos „Kaunas 2022“ likvidavimo procedūros.
Organizatoriai yra skelbę, jog Kauno – Europos kultūros sostinės renginiai 2022-aisiais metais sulaukė 1,2 mln. lankytojų, o per penkerius metus nuo titulo laimėjimo jų skaičius siekė 2 milijonus.
Programai iš viso bus išleista 26 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune vainikuotas „Poezijos pavasario“ laureatas3
Penktadienį Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje, vainikuotas 2023-iųjų „Poezijos pavasario“ / Maironio premijos laureatas poetas, dramaturgas, vertėjas, Julius Keleras. ...
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
Šiomis dienomis peizažas šalia senosios gotikinės Zapyškio bažnyčios ėmė radikaliai keistis – pievoje atsirado aštuonių metrų aukščio trapecija, pradėjo ryškėti apvalios cirko aikštės kontūrai...
-
Parodoje Kaune – iš lėto ryškėjantis amžinybės vaizdas
Svarbiausi įvykiai gyvenime įvyksta netikėtai. Neįmanoma jų suplanuoti, jiems pasiruošti. Individuali kiekvieno reakcija į juos lemia tai, kaip įvykiai daro įtaką ar net pakeičia gyvenimą. Toks įvykis kaip artimojo, bičiulio, kolegos netekt...
-
SEL koncertas Kaune taps rekordiniu: tokios scenos Lietuvos muzikos istorijoje dar nebuvo40
Rugpjūčio 26 d. drebės ne tik Kauno Dariaus ir Girėno stadionas, bet ir visos miesto apylinkės, nes organizuojamas SEL koncertas savo masteliu žada pranokti visus iki šiol Lietuvoje vykusius renginius. Planuojama, kad į šou susirinkę 40 t...
-
A.Šendrovo baleto „Dezdemona“ premjera: neieškokite naujo, ieškokite amžino2
Gegužės 26 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras išleidžia kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo baleto „Dezdemona“ premjerą. ...
-
Lietuvos kūrėjų portretai: gija po gijos6
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje veikia Irenos Piliutytės paroda „Vakar, šiandien ir visada... Lietuvos kultūros veikėjų – raštijos pradininkų, knygnešių, Lietuvos prezidentų portretai“. ...
-
Kauno miesto gimtadienio maršrutai upėmis, gatvėmis ir kiemais
Šį savaitgalį 615-ąjį gimtadienį švęsiančiam Kauno miestui, jo žmonėms ir svečiams Kauno menininkų namai dovanos net tris festivalius: renginių savaitgalį atidarys „Kiemų šventė“, į istorinę gatvę vilios &bdqu...
-
Kauno bažnyčioje – šv. Mišios už aktorę D. Rudokaitę4
Pirmadienio pavakarę Lietuvą apskriejo žinia apie Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorės Daivos Rudokaitės mirtį. Trečiadienį, gegužės 24 d., Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios. ...
-
Menas tremtyje – galimybė išlikti žmonėmis
Tremtis yra viena iš baisiausių Lietuvos okupacijos istorijos dalių: tūkstančiai žmonių buvo deportuojami iš savo gimtosios šalies į Sibiro darbo stovyklas arba kitas gyvenvietes, dažnai atitolusias nuo civilizacijos ir padorių gy...
-
Ž. Landzbergas: ne meno užduotis būti didžiojo pasakojimo įrankiu
„Iki pat nepriklausomybės laikų buvo gajus juokingas įprotis reikalauti iš meno labai aiškios pozicijos. Bet cenzūros laikai baigėsi, o meno kūriniai tuo ir yra žavūs, kad užduoda daugiau klausimų nei atsakymų. Ne meno užduotis ...