Quantcast

Kas užaugs Kauno menų inkubatoriuje?

Šviesa, šiluma, subalansuota mityba – augimu idealiomis sąlygomis Lietuvoje iki šiol gali mėgautis nebent paukštynų viščiukai. Jau netrukus augimą skatinančiomis sąlygomis – bent jau teoriškai – galės mėgautis ir Kauno menininkai: mieste kuriasi meno inkubatorius.

Šviesa, šiluma, subalansuota mityba – augimu idealiomis sąlygomis Lietuvoje iki šiol gali mėgautis nebent paukštynų viščiukai. Jau netrukus augimą skatinančiomis sąlygomis – bent jau teoriškai – galės mėgautis ir Kauno menininkai: mieste kuriasi meno inkubatorius.

Sulauks ES paramos

Naujieji metai Kauno menininkų bendruomenei prasidėjo gera naujiena: Ūkio ministerija trims menų inkubatoriams steigti ir plėtoti skyrė 22,5 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų. Vienas objektų – ir Kaune.

Oficialiame ministerijos pranešime teigiama, kad menų inkubatoriais siekiama sudaryti sąlygas menininkams kurti ir pristatyti savo darbus, plėtoti su menu susijusį verslą ar pradėti nuosavą.
"Inkubatoriai padeda skatinti šalies regionuose verslumą, didinti jau veikiančių įmonių gyvybingumą ir skatina naujų darbo vietų kūrimąsi, taip pat padeda užtikrinti galimybes puoselėti kultūrinius, meninius gebėjimus", – rašo ministerijos valdininkai.

O kokią viziją regi tie, kurie, sulaukę valstybės ne tik palaiminimo, bet ir pažado skirti pinigų, mintyse jau girdi menų inkubatoriaus įkurtuvių maršus?

Šis klausimas ir atvedė pas VšĮ "Artkomas" direktorių Olegą Darčanovą.

"Ar reikia Kaunui meno inkubatoriaus? Be abejo", – O.Darčanovo balse – nė trupučio abejonės. Miestas su tokiu socialiniu tankiu, stovintis ant tokių kultūrinių pamatų, anot jo, turi turėti bent dešimt parodų erdvių. Reikalingos tiek reprezentacinės parodų erdvės, tiek kamerinės – jaunimui.

Su daile jau dešimtmetį profesionaliai dirbantis Meno vadybininkas įsitikinęs: meno rinka niekada nesusiformuos, jei nebus tinkamai veikiančių galerijų. Menininkai galbūt ir prisitaikys, tačiau rinkai reikia ekspozicijų. "Galerininko profesija Lietuvoje yra kūdikio vystymosi stadijos, su jos raida reikia dar daug dirbti", – sako jis.

Įkurtuvės – jau būsimą žiemą

Projektui "Menų inkubatoriaus Kauno regione sukūrimas" VšĮ "Artkomas" iš ES fondų paskirta 7 mln. litų parama. Įgyvendinant projektą, bus rekonstruotos ir menų inkubatoriaus reikmėms pritaikytos patalpos A.Mapu g. Senamiestyje bei Radvilėnų pl. Žaliakalnyje.

Dviejuose pastatuose ketinama įrengti 36 kūrybines studijas, 8 menininkų biurus, galeriją, viešą studiją, kino studiją, repeticijų salę, jaunimo galeriją, garso įrašų ir fotografijos studiją bei bendro naudojimo patalpas.

"Viskas bus skirta toms tradicinėms meno šakoms, kurios Kaune yra plėtojamos ir kuriomis miestas tiesiog kvėpuoja: tapyba, skulptūra, grafika, fotografija. Žinoma, nebus nusisukama ir nuo šiuolaikinių formatų – naujųjų medijų menų. Bet kokiu atveju viskas suksis tik apie kultūrą", – užtikrino O.Darčanovas.

Namus menų inkubatoriui pirmiausia, žinoma, teks paruošti: vieną pastatą numatoma kardinaliai suremontuoti, kitą – rekonstruoti. Tai nemažos apimties darbai, tačiau, anot O.Darčanovo, jau gruodį į pastatus galėtų įsikraustyti pirmieji gyventojai.

Viskas po vienu stogu

Ekonomikos situacijai keičiantis į gerąją pusę, anot pašnekovo, atsiranda ir tam tikros estetikos, kūrybinių industrijų poreikis, ir nišų joms plėtotis.

"Intelektualūs produktai Lietuvoje ne tik gali, bet ir privalo būti kuriami, jie gali konkuruoti su užsienio produkcija. Juk turime labai gerą meno mokyklą, kultūros tradicijas", – kūrėjų indėliu į šalies ūkį neabejojo O.Darčanovas.

Jei inkubatoriuje nebus biurų tam tikrų sričių meno vadybininkams – leidybai, parodoms organizuoti, menininkų projektams rašyti, vadybai – kultūrinis potencialas nebus toks, koks galėtų būti, O.Darčanovas vardijo patalpų paskirtį.

Ištyrinėjusi kultūrinį miesto kontekstą, meno pasaulio atstovų lūkesčius, "Artkomo" komanda priėjo išvadą: inkubatoriuose reikia kurti nedideles universalias studijas, kurios būtų lengvai prieinamos ir jaunam, dar neįsitvirtinusiam kūrėjui.

Bus galimybė ir keliems žmonėms išsinuomoti vieną erdvę. Kadangi inkubatorius gavo leidimą naudoti geoterminį šildymą, studijos nuoma ir mokesčiai, anot O.Darčanovo, net žiemą neturėtų gąsdinti nuomininkų.

Didžiausias inkubatoriaus pranašumas – betarpiškas įvairių meno sričių atstovų bendravimas. Gyvas kontaktas, jo teigimu, meno vadybos srityje ypač svarbus, todėl po vienu stogu įsikūrę menininkai ir vadybininkai, kritikai ir kuratoriai turėtų duoti laukiamų rezultatų.

"Koks ryšys gali būti, jei vadybininkai, įsikūrę stiklinio pastato nioliktame aukšte, žvelgia į menininkus iš viršaus ir virtualiai su jais bendrauja? Kuruoti meną – tai nereiškia nupirkti ir parduoti paprastą daiktą. Savo kūrinius patikėdamas kažkam menininkas elgiasi panašiai kaip tėvai, nežinomam asmeniui atiduodantys auklėti savo vaiką", – įsitikinęs projekto koordinatorius.

Padaryti laimingus kitus

"Kadaise lankiausi viename menų centre Čikagoje. Jame įsikūrusios šešios galerijos – vienose eksponuojami labai brangūs, žinomi menininkų kūriniai, kitose pristatomi visai jauni kūrėjai. Centro principas – kad tame pačiame aukšte būtų sujungtos erdvės, kuriose jaunimas eksponuotų savo darbus šalia žinomų profesionalų ir taip būtų lengviau pastebimas", – apie iš Užatlantės atsivežtą idėją pasakojo O.Darčanovas.

Kauno menų inkubatoriuje vietos turėtų atsirasti ir repeticijų salei, ir fotografijos, garso įrašų bei viešajai studijoms. Pastaroji – universali erdvė, skirta įvairioms kolektyvinėms dirbtuvėms. Ateities planuose – ir vietos meno rezidencijoms.

Kalbant apie meno inkubatorių, anot pašnekovo, dviračio išradinėti nereikia: tiesiog svarbu adaptuoti jau sėkmingai veikiančius modelius savo miesto kultūrinei terpei. O visa kita, regis, tėra senų svajonių išsipildymas.

"Pamenu, kai dar buvau jaunas tapytojas, kartu su kolega Sigitu Staniūnu, lankydamiesi Danijoje, užsukome į vieną prabangią galeriją. Jos šeimininkas pakvietė mus prisėsti, išsitraukė butelį vyno, pradėjome šnekėti... Mano pirma mintis buvo: Dieve, dabar pavaišins mus ir sakys: "Čiuožkite iš čia." Išgėrėme pusę butelio vyno, pabendravome drebėdami iš jaudulio, o jis nusišypsojo ir tarė: "Gerai, dabar eime apžiūrėti jūsų darbų." Mes nušvitome ir iš savo išsinuomoto autobusiuko ištraukėme kūrinius", – jaunystės patirtimi dalijosi O.Darčanovas.

Tąkart atėjo suvokimas, kad sutiktasis galerininkas – be galo laimingas žmogus. "Jis galėjo bendrauti su kuo tik nori, išgerti kartu vyno ir padaryti kitus laimingus – juk mes būtent tokie ir pasijutome. Tąkart aš išsyk supratau: noriu būti toks kaip jis. Galbūt piniginės grąžos čia ir nebus, tačiau mūsų komanda gyvens tikrai įdomiai, nuolatos plės akiratį ir galbūt kažką taip pat padarysime laimingus", – neslėpė pašnekovas ir susizgribo: išsipildžiusi svajonė jau nebėra svajonė, reikia siekti kitos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

cioce

cioce portretas
Šviesa, šiluma, subalansuota mityba – augimu idealiomis sąlygomis Lietuvoje iki šiol gali mėgautis nebent paukštynų viščiukai. GAL NEMATET PAUKSTYNU VISCIUKU, - palyginimas----didziausia nesamone

Anonimas

Anonimas portretas
nesupratau o ka veiks dailininku sajunga .viskas skamba graziai bet ar taip bus ir ar to reikia seis laikais ??????????????????????????
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių