- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Belgų režisieriai broliai Jean’as-Pierre‘as ir Luc’as Dardenne’ai žinomi dėl socialinės nelygybės problemas analizuojančių filmų. Ne išimtis ir naujausias dueto darbas „c“ (2022). XX Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatytas filmas be užuolankų žvelgia į iššūkių kupiną jaunų pabėgėlių gyvenimą. Režisieriai žiūrovo klausia: ar įstatymo raidė visada viršesnė už žmogiškumą?
Draugystė prieš biurokratiją
Filmo „Toris ir Lokita“ premjera įvyko šių metų gegužę Kanų kino festivalyje. Brolių Dardenne’ų darbas buvo įvertintas kino profesionalų ir apdovanotas specialiu festivalio 75-mečio prizu.
Filmas pasakoja apie du nepilnamečius pabėgėlius iš Vakarų Afrikos, siekiančius likti Belgijoje. Paauglė Lokita iš Kamerūno ir keleriais metais už ją jaunesnis Toris iš Benino susipažįsta laive į Europą. Jaunuoliai susidraugauja ir pasijunta esantys tikru broliu ir seserimi. Jie vienas kitam padeda sunkiame kelyje, galima suprasti, kad Lokita galbūt netgi išgelbėjo Torio gyvybę. Tačiau biurokratams nerūpi sentimentai. Jaunasis Toris gauna pabėgėlio statusą ir leidimą gyventi Belgijoje, nes gimtinėje buvo apkaltintas raganavimu ir persekiotas. Lokita gaus leidimą čia gyventi tik tada, jei įrodys esanti tikra Torio sesuo. Kitaip ji bus laikoma ekonomine migrante ir išsiųsta atgal į Afriką. Bičiuliai suvokia – tik laiko klausimas, kada paaiškės, kad jų giminystės ryšys netikras.
Atvykusi į Belgiją, Lokita ne tik turi išlaikyti pati save, bet ir siųsti pinigus gimtinėje likusiai mamai, besirūpinančiai jaunesniais merginos broliais ir seserimis. Negana to, bičiulius terorizuoja jiems į Europą patekti padėję nešvaria veikla besiverčiantys verslininkai. Jie reketuoja paauglius ir atiminėja sunkiai jų uždirbtus pinigus. Tai tęsis tol, kol Lokita ir Toris susimokės „skolą“. Norėdami prasimanyti pinigų, paaugliai įsidarbina vietinėje italų kavinėje, kur veda karaokės vakarus. Kartu jie slapta dirba kavinės virtuvės šefui Betimui – nusikaltėliui iš Albanijos. Lokita ir Toris padeda jam pardavinėti marihuaną ir užsiimti kitais nešvariais darbais.
Išgirdęs apie Lokitos problemas, siekiant gauti leidimą gyventi šalyje, Betimas pasiūlo pats jai parūpinti reikiamus dokumentus. Už tai Lokita turės neatlygintinai dirbti kanapių auginimo šiltnamyje. Nors ir įtraukti į kriminalinį pasaulį, du draugai tiki šviesia ateitimi ir kuria bendrus planus. Tačiau ar optimizmo ir tvirtos draugystės užteks siekiant įveikti visas bičiuliams nepalankias aplinkybes?
Universali tema
Kanų kino festivalyje ne kartą apdovanoti broliai Dardenne’ai savo filmuose pastaruosius tris dešimtmečius analizuoja visuomenėje mažiau matomų, paraščių žmonių problemas. Naujausias jų darbas „Toris ir Lokita“ kritikų laikomas pikčiausiu iki šiol sukurtu režisierių filmu. Jame duetas labai aiškiai atskleidžia socialinės neteisybės ir šaltos biurokratinės sistemos grimasas. Viena vertus, režisierių šiame filme paliesta pabėgėlių tema nenauja. Ji Europoje tapo aktuali dar 2015–2016 m., kai žemyną ištiko migrantų krizė. Šiuo laikotarpiu Europą pasiekė rekordiniai migrantų srautai, sukėlę daug iššūkių šalims, į kurias migruota, ir patiems pabėgėliams. Ne vienas migrantas (tarp jų – ir nepilnamečiai) žuvo, bandydami pasiekti geresnio gyvenimo garantu galinčią tapti Europą. Šia skaudžia tema nuo tada buvo sukurtas ne vienas dėmesio vertas dokumentinis ir vaidybinis filmas. Tad žiūrovui gali kilti klausimų, ar šiais metais nėra aktualesnių problemų?
Torio ir Lokitos nuoširdus rūpestis vienas kitu ir iš vaikų širdies sklindantis gerumas yra tiesiog bejėgiai prieš žiaurią gyvenimo realybę.
Tačiau brolių Dardenne’ų darbas, nors ir atsispirta nuo pabėgėliams tenkančių iššūkių, atskleidžia kur kas universalesnę temą. Torio ir Lokitos istorija – tik viena iš daugelio, kurias turi išgyventi už visuomenės ribų atsidūrusių socialinių grupių atstovai. Patekus į užburtą ratą, tampa labai sunku iš jo ištrūkti. Kiekvienas sprendimas ir žengtas žingsnis, atrodo, tik skandina giliau.
Tam, kad filmu prikaustytų dėmesį, o kine praleistas valandas paverstų įsimintina patirtimi, režisieriams neprireikė gudrių kinematografinių triukų. Brolių duetas apgalvotai nusitaikė tiesiai į žiūrovų širdis. Ir tai jiems puikiai pavyko.
Stebėdamas filmo veiksmą, supranti, kad migracijos departamento darbuotojai tiesiog negali visiems panorėjusiems suteikti leidimo gyventi šalyje. Tačiau kartu linki filmo herojams laimingos pabaigos ir su jais kartu pyksti ant biurokratinių procedūrų įsikibusių valstybės tarnautojų. Kritikai šį J. ir L. Dardenne’ų darbą laiko ne tik pikčiausiu, bet ir liūdniausiu. Torio ir Lokitos nuoširdus rūpestis vienas kitu ir iš vaikų širdies sklindantis gerumas yra tiesiog bejėgiai prieš žiaurią gyvenimo realybę.
Meistriška vaidyba
Nors filmo tema sunki, jį žiūrėti labai lengva. Gerų emocijų kėlė stiprus Torio ir Lokitos ryšys ir pasiryžimas aukotis vienas dėl kito. Kurdami filmą, režisieriai nepersistengė su tamsiomis scenomis ir išlaikė tam tikrą lengvumo jausmą. Ekrane džiaugsmą greitai keitė ašaros, o neviltį – juokas. Broliai Dardenne’ai savo filme gyvenimą atskleidė tokį, koks jis yra iš tikrųjų – turintis tiek juodų, tiek šviesių atspalvių.
Būtina pagirti pagrindinių filmo aktorių Pablo Schils’o (Toris) ir Joely Mbundu (Lokita) vaidybą. Jaunuoliai nėra profesionalai, bet puikiai įveikė jiems režisierių patikėtą užduotį. Tai, kad pasirinkti aktoriai neturi didelės patirties kine, čia labai tiko. Toris ir Lokita – į svetimą žemyną atvykę pabėgėliai vaikai, kasdien susiduriantys su daugybe iššūkių. Tad P. Schils‘o ir J. Mbundu drovumas ir nuoširdumas idealiai atspindėjo jų kuriamų herojų vidinį pasaulį. Lokitą įkūnijusiai J. Mbundu taip pat puikiai pavyko perteikti jos heroję kamuojančius panikos priepuolius.
Savo filme broliai Dardenne’ai nesistengia moralizuoti ir pateikti aiškaus atsakymo – būtų teisinga Lokitai suteikti leidimą gyventi Belgijoje, ar ne? Žiūrovui paliekama pačiam sau atsakyti į šį klausimą. Tačiau aišku tai, kad juostos kūrėjai yra jaunųjų pabėgėlių pusėje. Filmo pabaigoje Torio ištarti žodžiai, kad jų su seserimi laimei tereikėjo vieno – dokumentų, priverčia susimąstyti apie tai, kad kartais žmogiškumas pralaimi prieš įstatymo raidę.
Filme neskamba daug muzikos. Vis dėlto, filmo herojus visą laiką lydi itališka daina, kurią jie išmoko iš Afrikos atvykę į Siciliją. Kaip teigė patys paaugliai, vietinės dainos juos išmokė moteris, vardu Paola, aplankydavusi juos pabėgėlių centre. Malonaus skambesio dainos žodžiai pasakoja apie tai, kaip didesni gyvūnai suvalgo už save mažesnius. Tad Torio ir Lokitos istorijoje jų pamėgta daina tampa labai pranašiška.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą1
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...