Quantcast

Karo muziejaus 1937-aisiais įsigytas paveikslas „Vytauto priesaika“ keliaus į Varšuvą

Vienas žymiausių lenkų tapytojo Jano Stykos paveikslas „Vytauto priesaika“, kurį 1937 metais Vytauto Didžiojo karo muziejus įsigijo iš dailininko žmonos, nuo rugsėjo 8 dienos bus eksponuojamas Karališkajame Lazienkų muziejuje, Varšuvoje. Į Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiąją salę paveikslas sugrįš lapkričio 16 dieną.

Anot Muziejaus atstovės Dovilės Andrijauskaitės, „Vytauto priesaika“ – batalinė drobė nutapyta 1901 metais Paryžiuje. Paveikslo eskizas nupieštas Lietuvoje, dailininkui viešint pas grafą Benediktą Henriką Tiškevičių Raudondvario rūmuose.

Paveiksle vaizduojamas momentas, kai kryžiuočiai 1362 metais užpuolė ir sudegino Kauno pilį, kai lietuvių kariuomenė nesuskubo laiku atvykti. Kūrinio personažai – vietiniai gyventojai. Dailininkas įamžino degančią Kauno pilį, o nuo Aleksoto kalno aiškiai matyti Nemuno ir Neries santakos panorama. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas nutapytas paveikslo centre. Dešine ranka iškėlęs kardą, o kaire – skydą, jis prisiekia atkeršyti kryžiuočiams. Paveikslo siužetas liudija dailininko domėjimąsi istoriniais įvykiais ir neabejotinai – kunigaikščio Vytauto asmenybe.

Šis paveikslas iki jam patenkant į Karo muziejų, jo vadovės Ritos Malinauskienės teigimu, apkeliavo nemažai šalių: 1914 metais su juo turėjo galimybę susipažinti Paryžiaus meno gerbėjai, kūrinys buvo eksponuojamas net Amerikoje. Dr. Aleksandras Račkus paveikslą matė Čikagoje surengtoje parodoje ir norėjo jį pirkti, tačiau tuomet jis buvo įkainotas 150 tūkst. dolerių. Gerokai vėliau ypatingomis Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje patarėjo L. Natkevičiaus ir gen. V. Nagevičiaus pastangomis paveikslas buvo nupirktas iš dailininko J. Stykos žmonos už 12 tūkstančių litų. Tai buvo neeilinis įvykis Karo muziejui jo pirmųjų metinių naujuosiuose rūmuose proga.

„Vienas pagrindinių Vytauto Didžiojo karo muziejaus uždavinių – tapti matomu ne vien nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Įgyvendinant šį tikslą, svarbu ne tik glaudžiai bendradarbiauti, bet ir rengti bei realizuoti bendrus projektus su lietuvių bendruomenėmis, užsienio muziejais, nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokiu būdu bus užtikrintas platesnis visuomenės įtraukimas į mūsų muziejaus veiklą, modernesnių sprendimų įgyvendinimą, taip pat ir į didesnę karybos istorijos sklaidą bei atskirties tarp diasporos ir lietuvių, gyvenančių tėvynėje, mažinimą. Džiaugiuosi, kad tarptautinis bendradarbiavimas vis stiprėja, ir muziejaus eksponatus pamato vis platesnė visuomenės dalis“, – sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė R. Malinauskienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aukcionų mėgėjas

Aukcionų mėgėjas portretas
Karvių buvo daug, o automobilių vos keliolika to meto Lietuvoje. Karvės dauginosi greitai, o paveikslai lėtai. Be to ir "otkatų" sistema Lietuvoje buvo aukščiausiam lygi. Nagevičius garsėjo aferomis aplink Karo muziejų to meto Kaune, o ir po karo "dipukų" stovyklose Vokietijoje. Pinigą oi kaip mėgo...

Kaunietis

Kaunietis  portretas
Jei pirko uz senuosius litus tai cia jau labai dideli pinigai mano mociute pasakojo kad kai ji buvo jauna tais laikais dar buvo senieji litai tai uz 20 litu galejai nusipirkt jau gera pieninga karve

Varkulka

Varkulka portretas
Kainavo 150 tūkst. "žalio", o nupirko už 12 tūkst. litų. Gal kablelio nepastebėjo per dvi vietas tas Račkus... Už 150 tūkst. žalio tais laikais galėjai du Rembrantdus nupirkti. Juokdariai...
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių