- Alvydas Surblys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
-
Kaip tarpukario Kaunas jaukinosi Paryžiaus madas
Laikinosios sostinės mada buvo kontrastinga: joje atsispindi įvairių visuomenės sluoksnių požiūris į tai, kas dera ir kas nedera aprangoje bei kaip reikėtų reaguoti į pasaulinės mados tendencijas.
(Ne)meilė Paryžiui
Tarpukariu Paryžiaus mada buvo savotiškas etalonas, į kurį bent jau reklamose lygiavosi tiek kičinės gatvės mados kūrėjai, tiek pripažinti, gerą vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje turintys siuvėjai.
Kosmopolitiškam ir įvairių mados renginių išlepintam šiuolaikiniam žmogui madų tendencijos, atkeliaujančios iš įvairiausių pasaulio šalių, atrodo savaime suprantamos. Tačiau noras rengtis madingai ir žengti koja kojon su pasauline mada tarpukario Kaune nebuvo toks įprastas ir visapusiškai palaikomas.
Pavyzdžiui, visiems gerai žinomame "Moters" žurnale buvo atstovaujama tai visuomenės daliai, kuri madą ir jos tendencijas vertino skeptiškai. Kai kam atrodė, kad noras rengtis madingai – nepatriotiškas ir net žalingas. Aklas madų vaikymasis esą kenkia šeimos ir visuomenės gerovei, išstumia tautiškus elementus aprangoje. Jei būtų buvusi jų valia, tai, galima numanyti, kad geltonkasės lietuvaitės iki šiol dėvėtų tik tautinius kostiumus ar prastą marškonį ir kaip velnias kryžiaus bijotų gundančių ar moteriškumą atskleidžiančių drabužių.
Žinoma, būta ir ne tokios kategoriškos nuomonės: kai kurie pripažino, kad rengtis madingai nėra blogai. Tokiu atveju kritikos strėlės buvo nukreiptos į kai kurių šalių madų specifiką: pasak jų, Paryžiaus mada mums netinkanti dėl klimato, o drabužiai iš Vokietijos tiesiog demonstruoja prastą skonį. Mums atseit labiau tinkanti šiaurietiška mada ar Anglijos sportinės mados tendencijos. Ir nėra ko, pasak jų, pataikauti madai dėvint ažūrines kojines, permatomus drabužius šaltuoju metų laiku ar išleidžiant paskutinius pinigus madingam drabužiui.
Vis dėlto toks skeptiškas požiūris į Paryžiaus madą ir natūralų norą rengtis madingai nevyravo ir beveik neturėjo įtakos mados raidai Kaune. Kažin ar rastume Laikinosios sostinės siuvyklos, skrybėlių dirbtuvės ar mados salono reklamą, kurioje nebūtų pabrėžta, kad ten viskas siuvama pagal paskutinę Paryžiaus madą. Kiek siuvėjų iš tos gausybės tikrai žinojo pasaulinės mados tendencijas ir į jas reagavo, dabar jau niekas nepasakys. Nors straipsnyje "Kauno siuvėjai turi gerą vardą" ("Amatininkas" – 1937, gruodžio 1 (Nr. 22), p. 320–321) paminėti tik keli geriausi, tačiau ne vienas žymus Kauno siuvėjas iš tikrųjų turėjo gerą vardą.
Aukštosios mados užuomazgos
Ar laikinosios sostinės mada turėjo savo veidą? Vienareikšmiškai galima teigti, kad Kaune susiformavo kelios siuvėjų mokyklos, taikiusios savo sukirpimo metodus ir propagavusios savitą mados supratimą.
Ar tai buvo pakankamai originalu, kad galėtume kalbėti apie tam tikras drabužių kolekcijas? Tikriausiai, ne. Savų statkevičių tuo metu dar neturėjome. Savo drabužių sukirpimo metodais ir siuvėjų rengimo kursais, išugdžiusiais gero lygio amatininkus, garsėjo Volfas Jalovas, Juozas Bernotas, Andrius Grincevičius, Juozas Močiškis, Kirilas Dubošinas ir kt. Jų pagrindinis tikslas buvo pigiai ir gerai pasiūti drabužį, pasiūlyti kuo paprastesnį sukirpimą, kad kitų siuvėjų darbas taptų lengvesnis. Tačiau aukštosios mados jie nekūrė.
Siuvėjai, aišku, atsižvelgė į pasaulinės mados tendencijas, kartais jas kopijavo. Galima drąsiai teigti, kad Kauną operatyviai pasiekdavo madingos sukirpimo tendencijos, kurios vyravo renkantis drabužių ilgį, formą, stilių. Siuvėjai naudojo tam tikras madingas medžiagas (pvz., tvidą, kailius) ir aksesuarus (plunksnas ir pan.).
Kaip visiškai naują pasaulinės praktikos dalyką galima paminėti vyrų kostiumų reformą, inicijuotą žurnalo "Mūsų Vilnius" redaktoriaus Vinco Uždavinio. Mados atžvilgiu tai nebuvo išskirtinis drabužis, tačiau siekta padaryti kostiumą patogesnį bei pasiūti jį paprasčiau ir pigiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...