Kaip skamba Kauno modernizmas?

  • Teksto dydis:

Pastaraisiais metais iš naujo atrasta Kauno modernizmo architektūra žavi savo unikalumu ir menine išraiška, skatina domėtis istorija ir paveldu, įkvepia kitų meno sričių kūrėjus. Elektroninės muzikos kūrėjas Arūnas Periokas – vienas pastarųjų.

Siekdamas atkreipti dėmesį į šio reiškinio savitumą Lietuvos ir pasaulio kontekste, A.Periokas nusprendė prabilti apie Kauno modernizmo architektūrą neįprasta, garsine, išraiška.

Išsamiau apie jo domėjimąsi architektūriniu paveldu ir naująjį kūrinį "Phaenomena" – pokalbis su pačiu autoriumi.

– Kas paskatino sukurti "Phaenomeną"?

– Esu Kauno miesto gyventojas ir modernistiniai pastatai mane lydi kone kiekvieną dieną. Einant gatve yra ką stebėti, taip pat stengiuosi nepraleisti progos ir pamačius praviras laiptinės duris įžengti ir pasižvalgyti. "Kaunas 2022" programa "Modernizmas ateičiai" kalba apie Kauno tarpukario laikotarpį ir kartu su airių menininke Aideen Barry inicijavo meninį vaizdo projektą, pasakojantį būtent apie modernizmo architektūrą. Mane sudomino jų kvietimas prisidėti prie kūrybinės komandos ir sukurti garso takelį. Paskatintas šio projekto, pradėjau rinkti garsyną objektuose, pastatuose, erdvėse ir, greta šio projekto, ėmiausi kurti savo asmeninį darbą "Phaenomena".

– Lauko įrašai – kas tai? Su kokiais sunkumais ir trukdžiais tenka susidurti įrašant atvirose erdvėse? Kuriuose modernizmo architektūros objektuose atlikote savo kūrybinį tyrimą?

– Lauko įrašai – atliepiantys gamtos ir žmogaus skleidžiamus garsus. Detaliau skirstomi į geofoninius: žemės drebėjimai, vandenyno bangų mūšos, vėjo, lietaus garsai; biofoninius: vabzdžių, jūrų gyvūnijos, paukščių, žvėrių balsai; ir antropofoninius: žmonių ar jų sukurtų mechanizmų skleidžiamus garsus, būtent šiuos ir naudojau savo kūrinyje.

Įrašant atvirose erdvėse trukdžiais tampa nekontroliuojami garsai. Pavyzdžiui, vėjas, į kurį jautriai reaguoja mikrofono membranos, ar žmogaus sukeliami garsai. Tad tenka ieškoti išeičių, kaip to išvengti ar bent maksimaliai sumažinti girdimumą.

Kauno centre ir spinduliu aplink jį tam tikrą valandą skamba Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos varpų melodija. Negalėjau patekti į varpinę ir atlikti įrašų dėl nepakankamai saugios laiptinės, tad klebonas patarė įrašinėti netoli funikulieriaus, mat ten esą geriausiai girdisi. Tačiau netoli bažnyčios dienos metu gausu įvairaus triukšmo, o dar būta rugsėjo... Šalia mokykla, pietų pertrauka, aplinkui toks šurmulys, kurį dar papildo netoliese pravažiuojančių automobilių gausa. Teko stabdyti darbą ir grįžti ankstų sekmadienio rytą, kada ten triukšmas žymiai mažesnis.

Retkarčiais papildomi garsai ne tik maišo, bet ir papildo įrašą, sakykime, dirbant Kauno valstybinėje filharmonijoje įrašinėjau fojė esantį pianiną, antrame plane buvo girdimas repetuojantis choras, tačiau tai muzikaliai derėjo prie įrašo.

Harmonija: anot A.Perioko, optimizmu trykšta ne tik modernistinė Kauno architektūra, bet ir jos apsuptyje skambantys garsai.

– Kaip supratome, kūrybinio proceso metu teko nemažai bendrauti su įvairiose srityse dirbančiais žmonėmis? Kaip tai praturtino jūsų kūrybinę patirtį?

– Taip, teko sutikti nuostabių, šiltų, jaukių žmonių. Funikulieriaus vairuotoją ir vagono stiuardą, kurie papasakojo ne tik apie funikulieriaus, bet ir savo gyvenimo istorijas, rekomendavo, kuris iš dviejų vagonų daugiau garsų skleidžia, pavaišino kava, rodė susidomėjimą mano veikla. Džiaugėsi, kad paįvairinau jų darbo dieną savo apsilankymu. Filharmonijoje orkestro atstovė maloniai priėmė ir aprodė erdves, ten sutikti ir choro atlikėjai; mečetės šventikas, kuris papasakojo statinio istoriją ir dabarties planus; Švč.Jėzaus širdies bažnyčios vikaras, vardu Jonukas, kuris, grįžus kartoti įrašų, parodė pasitikėjimą ir tiesiog davė varpinės raktus. Kauno kultūros centre budinčios arpamainos ir "Kauno vandenų" atstovai vis pasidomėdavo, kaip sekasi. Visi, rodos, optimizmo pilni. Ir modernizmo architektūra, dar vadinama – optimizmo architektūra, matyt, įpūtė šviesių natų kūriniui.

– Kiek laiko rinkote medžiagą šiam garso kūriniui sukurti? Ar esate suskaičiavęs, kiek valandų, minučių sukaupėte?

– Užtrukau porą mėnesių garsams rinkti ir dar, grįžus iš lokacijos, perklausant, atrenkant tinkamus fragmentus, juos komponuojant. Laiko neskaičiavau, tik galiu pasakyti, kad kietajame diske nugulė apie dešimt gigabaitų garsinės medžiagos.

– Iš visos surinktos medžiagos panaudojote tik mažąją dalį. Ar buvo įrašų, kurie be galo patiko, tačiau nepateko į galutinį kūrinį? Ar planuojate kurti antrąją "Phaenomenos" dalį?

– Iš tiesų panaudota tik mažoji dalis. Mano siekis buvo atrasti charakteringus garso fragmentus, kurie turėtų ritminių ar melodinių užuominų, nuo kurių būtų galima pradėti vystyti, komponuoti, papildant elektroakustinių instrumentų įrašais, atliktais pastatų erdvėse, turtingose savo akustika. Visi įrašai, kurie man labiausiai patiko, ir pateko į garso kūrinį. Šiais ir nepanaudotais įrašais planuoju pasidalyti, panaudoti kurdamas garso takelį kartu su Aideenu Barry ir kūrybine grupe, 2022 m. pasirodysiančiame filme.

– Kuri iš Kauno modernizmo architektūros erdvių įsiminė labiausiai?

– Didžiausią įspūdį paliko "Kauno vandenų" rezervuaras. Manau, dažnam kauniečiui ne kartą tekę praminti pro belangį, pailgą statinį, kurio centre balta moters statula, bet niekas taip ir nežino, kas slepiasi jo viduje. Vieną dieną atvažiavus į susitikimą su mus lydinčiu darbuotoju, įžengėme pro jo duris. Be galo stebinantis ir į atmintį įsirėžiantis momentas. Pirma pasitinka tuščia, šachmatinėmis grindimis išklota erdvė su laiptais ir aikštele, vedančia į kitą patalpą. O ten tiltukas į kairę, dešinėje prieblandoje pailgi vandens sklidini tūriai. Ir garsas. Stebinanti jo sklidimo trukmė. Susikalbėti buvo galima tik ramesniu tonu arba stovint ne daugiau nei pora žingsnių vienas nuo kito. Tą dieną geras šešias valandas praleidau įrašinėdamas patalpoje, naudojau ten rastus skambančius elementus ir savo atsivežtus instrumentus.

Apibendrinant, šis projektas, skirtingų lokacijų lankymas, ten sutikti žmonės, proceso įvairiapusiškumas – be galo vertinga ir įsimintina patirtis.


Parodos dalyviai

A.Perioko kūrybinį projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba; partneriai – "Kaunas 2022"; parodos dizaino elementus sukūrė Tadas Bujanauskas, Rugilė Vegytė, Karolina Latvytė-Bibiano; nuotraukos Martyno Plepio ir "Kaunas 2022" archyvo; lauko įrašai, elektroniniai instrumentai, balsas – Arūnas Periokas; vokalas – Violeta Rakauskaitė-Štromas.

Kada? A.Perioko garsovaizdžių paroda "Phaenomena".

Kur? virtualiojoje "IRGI galerijoje" (irgigalerija.lt).

Kada? veikia iki sausio 30 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietė

Kaunietė portretas
Kauno MODERNIZMAS - Lietuvos skambiausioji styga.

Anonimas

Anonimas portretas
ale lasaros visiski esat su tais straipsniu blokavimais!

As Kaipeda

As Kaipeda portretas
Ir bi.._de..._......kauko
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių