- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Pagaliau knyga pasiekė laukiantįjį. Man tai džiaugsmas ir šventė", – feisbuke pasidžiaugė rašytojas, poetas Kęstutis Navakas. Savo sudarytos šiuolaikinės lietuvių poezijos rinktinės "Lyrika plius" jis ypač laukė. Ne tik dėl to, kad darbas prie šios knygos buvo tarsi Sizifo ar knyga ilgai pas jį keliavo. Ir dėl to, kad džiaugsmo poeto gyvenime pastaruoju metu sumažėjo.
Tarp sapno ir realybės
Internete pasirodžius nuotraukoms, kuriose matyti, kad K.Navakas skaito poeziją, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, skaitytojai sunerimo: kas atsitiko kauniečių taip mėgstamam rašytojui? Sutikęs papasakoti apie naująją knygą, poetas atsisakė atvirauti apie sveikatą. Tačiau pažadėjo: greitu metu jo šeštadieninis komentaras (poeto vadinamas stulpeliu) "Kauno dienoje" bus.
Knygos "Lyrika plius" sumanymo gimimą poetas vadina šiek tiek mistiniu. "Būna tokia būsena: toks įdomus laikas tarp miego ir būdravimo. Tada šauna pačios keisčiausios mintys. Jos iš kažkur ateina – ne pats jas sugalvoji. Kartais tai būna visiškai kvailos mintys, bet kartais iš jų ką nors pavyksta išspausti. Ir štai vieną naktį aš pajutau, kad man reikia sudaryti štai tokią antologiją, kurioje būtų visų geriausių šiuolaikinių lietuvių poetų poezija su komentarais, – pasak Nacionalinės premijos laureato, tokios tarpinės būsenos metu jis pamatęs visą knygos vaizdą. – Kitą dieną aš – jau budrus, žvalus, prisimenu naktį matytą kūrybinę viziją. Ir suprantu, kad esu visiškas beprotis: juk tai yra viso literatūros instituto darbas, ir dar labai ilgas. Tai supratęs, numojau ranka. Bet, pasirodo, kad aš beveik miegodamas kompiuteriu išsiuntinėjau kokiems 20 poetų užklausimus, ką jie galvoja apie tokią idėją. Ir pradėjo eiti atsakymai: ojezaukokiapuikiidėja, būtinai darom, tuoj atsiųsiu tekstą, ir panašiai. Tada neliko man kur trauktis."
O toji puiki idėja – tai principas, kaip sudaryta knyga. Joje ne tik spausdinama po vieną 66, poeto nuomone, svarbiausių šiuolaikinių lietuvių poetų eilėraštį, bet ir po tų poetų parašytą komentarą-eseistinį tekstą apie savo kelius į poeziją ir poezijoje. "Ir prasidėjo pusantrų metų trukusi katorga (nors knygoje rašau, kad tik pusmetį, bet iš tiesų tai buvo pusantrų). Tai atnešė man ir daugybę dienų, ir naktų kruvino darbo, ir džiaugsmo gavus gerus tekstus. Arba apskritai juos gavus. Žinojau, kad Lietuvoje daug gerų poetų, bet nemaniau, kad jie tokie genijai, iš kurių išmušti tekstą – nors tu jiems alebarda užpakalį badyk. Buvo tokių, kurie tekstus atsiuntė tada, kai knyga jau buvo leidykloje", – apgailestavo knygos sudarytojas. Ir pripažino, kad šis darbas jam kainavo daug nervų.
Sunegalavo: keletą mėnesių viešumoje nesirodęs K.Navakas Poetinio Druskininkų rudens renginiuose eiles skaitė sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Vlado Braziūno nuotr.
Beveik necenzūriniais žodžiais
Dirbdamas prie šios knygos, K.Navakas pastebėjo vieną akivaizdų skirtumą tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartos poetų: "Vyresnioji karta, pradedant Tomu Venclova, viską atsiuntė laiku. O kuo jaunesnė publika, tuo labiau savivaliavo. Arba neatsiunčia, arba atsiunčia tokį tekstą, kad aš jau beveik necenzūriniais žodžiais su jais bendraudavau, aprėkdavau, reikalaudamas atsiųsti tinkamą tokiam leidiniui tekstą. Tai štai. Tai buvo tekstų laukimas, tekstų redagavimas, tekstų traukimas. Todėl apibūdinimas "sudarytojas" čia nelabai tinka. Sudarytojas yra tas, kuris paima tekstus iš kažkur ir sudaro leidinį. Aš esu visavertis knygos bendraautoris ir neabejoju – daugiausiai padėjęs pastangų, kad ši knyga atsirastų."
Įdėjus daug pastangų, anot poeto, iš lietuvių poezijos genijų pavyko ištraukti labai gerus tekstus. Vis dėlto paties K.Navako pavardė tarp svarbiausių šiuolaikinių poetų knygoje nesipuikuoja. Kodėl K.Navakas-sudarytojas neįtraukė į knygą K.Navako-poeto? "Mano pavardė ir taip šioje knygoje yra, aš įvadą parašiau. To ir užtenka", – kuklinosi vienas ryškiausių šiuolaikinių lietuvių poetų.
Pasak sudarytojo, "Lyrika plius" – ir tam tikras sociologinis pjūvis, parodantis, kokie geriausi poetai kūrė atkurtos Lietuvos šimtmečio metais. "Ši knyga – tam tikras paminklas šimtmečiui ir minėtiems poetams. Deja, trys iš jų, patys atsiuntę man tekstus, jau mirę. Tai – Jonas Juškaitis, Stasys Jonauskas ir Auris Radzevičius-Radzius", – apgailestavo pašnekovas.
Jo įsitikinimu, "Lyrika plius" tiesiog būtina visų lygių švietimo įstaigų bibliotekoms: "Čia apstu medžiagos tiek gimnazistų rašiniams, tiek studentų magistriniams, tiek mokytojų ir dėstytojų pamąstymams. O ir bet kuriam skaitytojui ji suteiks atradimų džiaugsmo."
Aš negyvenu pasaulyje, gyvenu pasakoje, kurią kasdien pats sau kuriuosi.
Nekeičia kūrybinių sumanymų
Fiziškai mažiau aktyvus tapęs K.Navakas dėl to neredaguoja kūrybinių sumanymų. "Per mėnesį turiu parašyti knygą vaikams, be to, dar yra nebaigta poezijos knyga. Kol kas dar tik daugiau kaip pusė jos parašyta. Ir yra keista prozos knyga – žiūrėsim, kaip jai seksis iki vasaros, kada galvoju ją pateikti leidyklai. Taip, kad nemiegu ant erškėčių vainiko", – tvirtino rašytojas.
Anksčiau feisbuko draugus jis periodiškai pamalonindavo ne tik poetiškais kasdienybės ir sapnų aprašymais, eilėraščiais, bet ir savo gaminamų gurmaniškų patiekalų receptais. Pastaruosius keletą mėnesių įrašų feisbuke sumažėjo, jie pasidarė lakoniškesni. "Mane vis aplanko ultima tristezza", – savo mėgstamą itališką frazę, reiškiančią didžiulį liūdesį, pakartojo poetas.
Vis dėlto ultima tristezza ir K.Navako kūryboje, ir feisbuko įrašuose, ir gyvenime vis figūruodavo ir anksčiau. Ar šis jausmas pastaruoju metu sustiprėjo? "Jis liko toks pats, tik gal šiek tiek pasitraukė šviesusis planas. Iš nuovargio, iš dar ko nors. Bet nieko. Kaip su klaida buvo parašyta Ukmergėje grafitininkų ant sienos: "Mes keti". Tai štai – mes irgi keti", – šyptelėjo pašnekovas.
Nauja: K.Navako sudarytoje knygoje "Lyrika plius" – pasak jo, 66 svarbiausių šiuolaikinių lietuvių poetų eilėraščiai ir jų pačių komentarai. Asmeninio archyvo nuotr.
Gyvenimo iliuzija
"Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu", – ši vieno ryškiausių išeivijos poetų Henriko Radausko eilutė, K.Navako teigimu, yra parašyta tarsi specialiai jam. "Aš negyvenu pasaulyje, gyvenu pasakoje, kurią kasdien pats sau kuriuosi. Šioje pasakoje telpa artimiausi mano žmonės ir dalykai, kuriais užsiimu. Tačiau tai nėra realybė, aš ją perkuriu ir permodeliuoju. Net įdomu, kaip viską įmanoma pakeisti vienu minties mostu. Gyventi pasakoje tik iš pažiūros yra paprasta, tai sunku ir kartais labai pavojinga. Bet taip jau man atsitiko", – yra sakęs rašytojas.
Jis yra užsiminęs ir apie savęs pateikimo feisbuke nerealumą: "Tai iliuzinis ir virtualus gyvenimo variantas. Iš esmės – irgi Radausko pasaka. Gyvenu vienas. Kai neapsilanko mano draugai, merginos arba tekstai, turėčiau tiesiog žvelgti į lubas, kurias mačiau jau daugybę kartų. O čia dar galimybė uždėti pirštus ant kompiuterio klavišų. Kartais tie klavišai manaisiais pirštais sėkmingai pasinaudoja. Esu ten prirašęs ir gerų, ir nevykusių dalykų, tegu jie ten ir lieka."
Pasak poeto, po šiais teiginiais jis pasirašytų ir šiandien. "Viskas, ką aš gyvenime nuveikiau ar gero, ar blogo – tegu taip ir lieka", – atsiduso K.Navakas.
Iš Kęstučio Navako įrašų feisbuke:
tai labai paprasta: tik čikšt ir nelieka. pistoleto kulka jau glūdi mūsų smilkiniuose ir kada ji pralauš kaukolės skliautą – jai vienai žinoma. tai kulka, o ne visi mūsų perskaityti, pamatyti ar patirti dalykai. tik akimirksnis, ir vertybių skalė išsiderina, pasislenka per penkias pozicijas. tokių draugų daug, kurių širdys ant tos pavojingos ribos, už kurios jau nebeplaks. pažiūri į gėles, kurių vakar priskynė mylimoji, parašai eilėraštį, lyg tai darytum paskutinį kartą, paglostai stalo įrankius, ilgai tyli. taip, mes stiprūs ir geriausias to įrodymas – kad ligi šiandienos išgyvenom. o išgyventi su kulka smilkiny yra daug.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...