- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
-
A. Jankevičiaus premjeroje „Kaligula“ – tėvynę praradęs valdovas-žmogus
Režisierius Agnius Jankevičius nuo Albert‘o Camus pjesės „Kaligula” herojų nuplėšia togas – dailininkė Laura Luišaitytė juos ir imperatorių aprengia stilingais socialinį sluoksnį pabrėžiančiais kostiumais. Scenovaizdžio centre stovi Senovės Romos rūmų fragmentas su dviem garsiojo Briuselio fontano „Manneken Pis“ skulptūromis.
Tokia šių dienų „Kaligulos“ interpretacija žiūrovų lauks jau birželio 16, 17, 18 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Prancūzų rašytojas, filosofas, dramaturgas bei režisierius Albert‘as Camus filosofinę pjesę „Kaligula“ parašė 1938 m., bet publikuota ji tik 1944-aisiais. Pjesė įėjo į jo absurdo triadą, kurią sudarė minėtas kūrinys, romanas „Svetimas“ bei filosofinė esė „Sizifo mitas“.
Pirmojoje absurdo triadoje labiausiai kreipiamas dėmesys į individualų žmogų. Pjesės „Kaligula“ ašis – jo santykiai su aplinkiniais bei požiūris į galingąją Romos imperiją. Kūrinys turi kelis lygmenis: politinį-socialinį ir egzistencinį. Režisierius A. Jankevičius įžvelgia aštrų pjesės gimimo ir laikmečio santykį.
„Pjesė pradėta rašyti praėjus porai metų po Didžiosios Amerikos depresijos, kuri stipriai palietė visą pasaulį. Europoje, nacistinėje Vokietijoje priimti žydų įstatymai, ribojantys jų laisvę ir teisę. Pjesė subrendo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Laikas buvo kritinis, nes tęsėsi užsilikusios nuoskaudos po Pirmojo pasaulinio karo, o bendruomenės intensyviai ieškojo būvio, kuriame galėtų gyventi, vyko įvairūs bandymai kurti naują visuomenę. Dabar mes gyvename panašiam laike – globaliame pasaulyje svarstomas nacionalinės idėjos. Pasaulis yra konflikto zonoje, Lietuva taip pat. Atsakyti į klausimą, kas aš ir mano identitetas, kaip man save pozicionuoti, yra labai svarbu. Tai, ką mes mylim, yra labai personalu, o mylėti abstrakcijas yra sudėtinga, nes jos tavęs neliečia. Kaligula, mano nuomone, šitoje pjesėje imperinės grietinėlės fone sugalvoja atsukti veidrodį į save. Bet jį suka ne pats – neužsideda misionistinės kaukės, bet yra tas katalizatorius, kuris nuplėšia nuo žmogaus rūbą, aprengia skarmalais ir pasiūlo pasižiūrėti į veidrodį bei atsakyti: ar myli save? Kas esi? O tai esamu metu yra vienas aktualiausių klausimų, pradedant artima aplinka, baigiant valstybe ir galbūt globalizacijos kolapsą patiriančiu pasauliu.“
Kaligulos virsmas
Režisieriaus A. Jankevičiaus pastatyme akcentuojamas Kaligulos virsmas, tiesa, jo priežastimi įvardijamas, skirtingai nei pjesėje, ne mylimos sesers Druzilos netektis.
„Skaitydamas pjesę atmečiau aistros ir meilės motyvą moteriai, kuris veda į kerštą per valstybę. Pastarasis man pasirodė pigus, menkas. Mūsų versijoje Kaligula yra iš Lietuvos, o toji, kuri mirė – jo gimtinė. Kaligula atsikrato politiko-artisto kaukės ir pamato, kad jo šalis iščiulpta, o jis dirbo blizgučiams. Tad ir mėnulis – praeitis, užuovėja, kažkas labai personalaus. Kaligula jaučiasi jos netekęs ir pardavęs, dėl to kyla įniršis, kuris virsta fiziniu ir intelektualiniu smurtu“, – sako spektaklio sumanytojas.
D. Stankevičiaus nuotr.
Sudėtingą Kaligulos vaidmenį kuriantis aktorius Saulius Čiučelis sako, jog tai vienas svarbiausių vaidmenų karjeroje: „Aš nežinau, koks yra Kaligula, bet žinau, koks aš esu jį kurdamas. Man Kaligula duoda pabudimą, susipurtymą iš vidaus, mano krašto, žemės, kurioje aš gimiau, atmintį, mano tėvus, seserį, senelius, prosenelius, kurių nepažinojau, bet dabar bandau prikelti savo mintyse. Duoda pažinimą, kas aš esu iš tikrųjų. Man tai svarbiausias dalykas šiame vaidmenyje.“
„Kaligula“ Kauno teatro scenoje
Pjesė Nacionaliniame Kauno dramos teatre statoma antrą kartą – 1983 m. šį kūrinį žiūrovams pristatė režisierius Jonas Vaitkus. Brėždamas paralelę tarp abiejų pastatymų generalinis teatro direktorius Egidijus Stancikas teigė: „Labai gaila, kad aš pats nemačiau Jono Vaitkaus režisuoto spektaklio ir legendiniu tapusio Valentino Masalskio Kaligulos vaidmens, bet tos paralelės labai įdomios. Agnius Jankevičius pats pasiūlė šią pjesę teigdamas, kad atėjo laikas, egzistencializmo susikaupimas. 1983-ieji irgi buvo labai juodas laikas ir žinome, į ką tai pavirto: 1985 m. Perestroika, paskui Sąjūdis ir atėjusi nepriklausomybė. Tai ir mes dabar esame popandeminiame ieškojime, pasimetime, nežinioje į kokias naujas kryptis išeisime. Jonas Vaitkus – A. Jankevičiaus mokytojas, Valentinas Masalskis ir S. Čiučelis – profesorės Algės Savickaitės mokiniai. Tos pačios mokyklos ir skirtinguose laikuose ieškomi atsakymai, kurie savotiškai sutampa, tačiau tuo pačiu yra keliantys visai kitą problematiką. Man taip pat labai aktualu, kad tai yra tęstinis Agniaus Jankevičiaus darbas mūsų teatre. Spektaklyje „Šventė“, pagal Juozą Grušą, jis pasakė didelę tiesą, kuri daug ką šokiravo: „Kai nebėra meilės žmogui, belieka mylėti tėvynę“ ir slėptis už to. Ši mintis yra šiurpinanti. Man regis, šis spektaklis yra galimybė nuo meilės tėvynei grįžti į meilę sau, o mylėdamas save, mylėsi ir šalia esantį žmogų. Tai turbūt ir yra tėvynės kūrimo pamatas ir valstybės perspektyva.“
Vaizdo projekcijas spektakliui sukūrė vaizdo menininkas Rimas Sakalauskas, scenografijos ir kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė. Spektaklyje vaidina aktoriai S. Čiučelis, Goda Petkutė, Vaidas Maršalka, Deividas Breivė, Martyna Gedvilaitė, Gintautas Bejeris, Tomas Erbrėderis, Edgaras Žemaitis, Pijus Narijauskas, Mantas Bendžius, Arnas Ašmonas, Artūras Sužiedėlis.
Lankantis teatre nereikia galimybių paso.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje8
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...