Quantcast

J. Maldžiūno paveiksluose – neįprasti pašnekesiai

"Parko galerijoje" šiuo metu vyksta neįprasti pašnekesiai – kalbasi peliukas su papūga, kaligrafinė linija su spalva, galerijos autorių kūriniai su dailininko Jono Maldžiūno parodos "Pašnekesiai" paveikslais.

Ties pokalbio esme

Dailės pasauliu besidomintieji gerai žino gana ekscentrišką kaunietį dailininką J.Maldžiūną – tapytoją, grafiką, keramiką, atsidavusį pedagogą, ryškių akcijų kūrėją. 1996 m. apie jo skandalingą akciją "Kartuvės" Rotušės aikštėje kalbėjo bene visas Kaunas ir ne tik jis. Visoje Lietuvoje įsimintina buvo ne tik ši akcija, daugelis gerai prisimena ir, pavyzdžiui, 2013 m. sukurtą "Elektros kėdę", kuria menininkas pasisakė prieš baimę ir blogį.

Gerą dešimtmetį gyvenęs, kūręs ir mokytojavęs Šakių rajone, Kriūkų kaime, dabar jau kurį laiką dailininkas yra apsistojęs Vilniuje, tačiau prisipažįsta, kad nors sostinė jo ir nebebaugina, savas vis dėlto jis jaučiasi Kaune. Taigi paroda "Pašnekesiai" buvo labai laukta ir kolegų, ir meno mylėtojų, juolab kad tai autentiško, gilius jausmus ir originalias įžvalgas talentingai gebančio perduoti menininko "Pašnekesiai", kai linija ir spalva šnekama išjautus, turint ką pasakyti.

Tiesa, neretai J.Maldžiūno tapybinis pokalbis apsistoja ties pokalbiu apskritai, pačia jo esme, poetiniu pokalbio interpretavimu. Tuomet, kai kalbama nesistengiant perteikti kokią nors informaciją ar norint kažką teigti, bet palaikant pokalbį dėl paties proceso, jausmo arba kalbos, išsivystančios už pasakomų žodžių. Juk kalba dažnai mus riboja žodžių reikšmėmis, jų konotacijomis, o pokalbyje atsiradęs jausmas neretai perduoda daugiau informacijos. Pagaliau ne ji svarbiausia, o nuoširdus, atviras pašnekesys, kurį savo darbais mėgina užmegzti (ne tik su žiūrovu, bet ir su peliuku, šermuonėliu, papūga, varna ar akmeniu) J.Maldžiūnas.

Retrospektyvus žvilgsnis

Pašnekesio daugiausia dailininko autorine technika sukurtuose darbuose. Juose viena ant kitos klijuotos deginto popieriaus skiautės virsta plačiais tapybiniais plotais, faktūra. Juoda linija tampa kaligrafiniu ženklu. Tiesa, įdėmiai įsižiūrėjus galima nesunkiai atrasti paveiksluose besikartojančias figūras-simbolius (taurę, grybą, kaukolę) arba pašnekesių dalyvius, kurie – neatpažinti – sukuria abstrakcinę kompoziciją.

Per tris galerijos sales eksponuojama J.Maldžiūno darbų paroda turi retrospektyvinį pobūdį: nors tai toli gražu nėra dailininko kūrybos išklotinė, vis dėlto joje rodomas ir dar dailės mokykloje, apie 15–16 gyvenimo metus, sukurtas darbas, ankstyvosios tapybos paveikslai, taip pat ankstyvojo periodo monotipijos disidentui, mąstytojui Justinui Mikučiui atminti.

"Kartą, kai buvo didžiulė kūrybinė krizė, – prisimena J.Maldžiūnas, – mane aplankė Mikutis. Aš tepu ir man niekas nepavyksta, apskritai nežinau ko griebtis, kuriuo keliu eiti. Tuomet Mikutis mane nuramino pasakydamas: "Nesistenk savęs atrasti per anksti, kad nerastum savęs per mažo." Šiuos žodžius gerai įsidėmėjau, tai man buvo didžiulė pamoka ir labai laiku."

Beje, J.Maldžiūnas yra iš tų nerimstančių, nuolat ieškančių menininkų, nemažai jo kolegų apgailestauja, kad jis užmetė grynąją tapybą, nes joje buvo stiprus. Vis dėlto J.Maldžiūnas yra iš tų, kuriam neužtenka vieno braižo ar stiliaus, todėl nenuostabu, kad jis ieškojo ir, regis, rado savąją pašnekesio formą, nors kas žino, nes vis besirengiantis gyvas surengti savo pomirtinę parodą J.Maldžiūnas gali imti ir pasukti ten, kur niekas nesitiki ar netgi baidosi eiti.

Simboliai ir ženklai

Pasak menotyrininko Antano Andrijausko, J.Maldžiūno paveikslai balansuoja tarpinėje erdvėje tarp Rytų Azijos tapybos ir kaligrafijos tradicijų, abstraktaus ekspresionizmo ir postmoderniosios dailės stilistikos.

Dauguma geriausių dailininko nutapytų paveikslų išsiskiria ypatingu linijos ekspresyvumu ir muzikalumu, spontaniška ekspresionistine maniera, lankstaus riešo įvaldyti potėpiai yra staigūs, emocionalūs, skleidžiantys paveikslo erdvėje nuotaikingą energiją.

Tapiniams būdingas aiškiai išreikštas vaizdinių sistemų psichologizavimo dėmuo, čia skleidžiasi įvairios sunkiai žodžiais aprašomos dvasios būsenos, netikėtai atsiranda ir taip pat greitai išnyksta efemeriškos nuotaikos, kurios išgaunamos efektingai panaudojant mįslingų, kupinų didžios simbolinės prasmės įvaizdžių, metaforų, subtilių estetinių užuominų, neišsakymų kalbą: jo vaizduotės kuriamame pasaulyje taurės, kaukolės, grybai, įvairių formų augalai susipina su iš įvairių civilizacinių pasaulių pasisemtais simboliais ir ženklais.

Mišria autorine tapybos technika sukurti J.Maldžiūno kūriniai sulaukė pripažinimo užsienyje. Tai liudija Jacksono Pollocko žmonos įkurto Pollock-Krasner fondo stipendija ir 2000 m. gautas kvietimas atstovauti Lietuvai geriausių 2 tūkst. dailininkų forume Olandijoje.


Kas? J.Maldžiūno paroda "Pašnekesiai".

Kur? "Parko galerijoje".

Kada? veikia iki vasario 7 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
Taip man pollocko darbai nieko nesako , nes peckeliais nesidomiu

apatiniui

apatiniui portretas
Kas link šiuolaikinio meno, tai kai žmogėnas varto milijardus, jo komandos pirmasis ešelonas pataria kur investuoti atliekamus milijonus. O jam pačiam gal ir nusispjauti į Polloc-a. O mūsų kaimelio Maldžiūnui , nors jo kai kurie darbeliai neprastesni , deja, turės praeiti bent 50m kol ten kas atsitiktinai jį atras.

ALGIUI

ALGIUI portretas
Jei neklystu, Jacksono Pollocko darbai sulaukdavo visokių apibūdinimų. Dabar vienas jo darbas,kiek žinau vertinamas berods 200 000 000 dolerių. Bet ,matyt, ši pavardė tamstai nieko nesako.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių