- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istorijos pamokos – per trumpos, o vadovėliai – per ploni, kad įsigilintume į savo istoriją, juolab jos esama ne vieno varianto. Į pagalbą siekiantiems geriau suprasti, kaip klostėsi pasaulio tėkmę lėmę įvykiai, ateina menas. Kaip jis padeda suprasti sudėtingą istoriją, buvo diskutuojama Litvakų kultūros forume. Į Kauną, šių metų Europos kultūros sostinę, renginys sukvietė akademikus, kultūros lauko atstovus ir kūrėjus iš viso pasaulio.
Pokalbį „Ar menas padeda suprasti sudėtingą istoriją?“ moderavo Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto profesorė, atminties politikos Rytų Vidurio Europoje tyrėja prof. Violeta Davoliūtė. Tarp savo kūrybos metodus ir projektus pristačiusių prelegentų buvusi menininkė, meno kuratorė Paulina Eglė Pukytė forumo dalyviams surengė ekskursą į 2017-uosius, kai buvo pakviesta kuruoti 11-ąją Kauno bienalę. „Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybės klausimas“ – taip vadinosi įvykis, į apmąstymus įtraukęs ir tuos, kurie šiuolaikiniam menui visiškai abejingi, bet turi savo nuomonę apie istoriją ir jos įprasminimą.
Japonų menininko Tatzu Nishi į sovietinę virtuvę uždaryta Juozo Zikaro „Laisvė“ tuomet sukėlė net protestų bangą. Iš pradžių apšaukę žydiškas dainas Demokratų aikštėje Vilijampolėje dainavusią moterį vietos gyventojai po dešimt savaičių trukusio performanso jos pasigedo. Įsižiūrėję į fasadą Laisvės alėjoje praeiviai išvysdavo pastato savininko užprotestuotą memorialinę lentą Pasaulio tautų teisuoliui Janui Zwartendijkui. „Siekėme skatinti tokius paminklus, su kuriais žmonės galėtų bendrauti, taip pat pakeisti disbalansą, kam ir kaip statomi paminklai“, – audringą šiuolaikinio meno sezoną Kaune prisiminė P.E.Pukytė.
Paklausta, kaip vieni paminklai trukdo, o kiti padeda suvokti istorijos sudėtingumą, kuratorė atsakė, kad atminties objektui sukurti skirtų viešųjų konkursų rezultatai dažnai vidutiniški. „Reikėtų klausti, ko nori žmonės – o jie galbūt nori vidutinio, gražaus, paprasto meno; vis dėlto patekinti visų norus reiškia pasakyti nedaug. Tad mano idėja – galime pasitikėti menininkais, kad jie paminklą sukurtų kaip prasmingą meno išraišką, kad objektas būtų galingas ir kalbėtų, bet ne totalitariniu stiliumi.“
Kaunas jau gali būti pavyzdžiu, kaip per miesto istoriją papasakoti viso regiono istoriją.
Kad vis naujų tragedijų priežasčių reikia ieškoti neišmoktose istorijos pamokose, Litvakų kultūros forume priminė vizualiojo meno kūrėjas Bruce'as Clarke'as, kurio paroda šiuo metu veikia Kauno tvirtovės IX forte. Jis priminė apie stulbinamas istorinių įvykių sąsajas. Pavyzdžiui, vieno nacių lyderių Hermanno Göringo tėvas buvo Pietvakarių Afrika vadintos Vokietijos kolonijos gubernatorius, turėjęs namus vietos gyventojų hererų buvusių kapinių teritorijoje; vokiečius į Afriką viliojusi aukso karštinė baigėsi hererų ir namų žudynėmis – pirmuoju XX a. genocidu. Ar ne paradoksas, kad iki pat Namibijos nepriklausomybės 1990-aisiais Vindhuke buvo H.E.Göringo vardu pavadinta gatvė? Gal galima tai vadinti istorine amnezija?
Kodėl tos amnezijos tiek daug ir kodėl leidžiame blogiui klestėti – net ir šiandien, retoriškai klausė B.Clarke'as. „Menas yra žvilgsnis į atmintį. Netikiu paminklais klasikine jų prasme, tokie jie nepadeda išsaugoti ir įprasminti atminties viešojoje sąmonėje. Mums reikia nuolatinio proceso, ne tik statinių paminklų“, – sakė litvakų kilmės menininkas ir pabrėžė, kad negali būti vienos istorijos versijos – tai veikiau dėlionė.
Forumą organizavusi „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė, menotyrininkė Daiva Price mano, kad Kaunas jau gali būti pavyzdžiu, kaip per miesto istoriją papasakoti viso regiono istoriją. „Turime vytis, nes kalbėti pradėjome tik prieš 30 metų ir per pastarąjį dešimtmetį įgavome pagreitį“, – sakė ji.
„Atminties biuro“ vadovė pabrėžė nesanti istorikė, tačiau tikinti, kad menas yra galingesnis už plikus faktus ir skaičius, nes įtraukia emociją. „Noriu iš naujo pergalvoti Kauną ir suprasti, kaip kiti jį vertina ir suvokia, – teigė kuratorė, į Europos kultūros sostinę sukvietusi šiuolaikinių kūrėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. – Grįžtančių litvakų indėlis – spragos, apie kurią žinių dabartiniai kauniečiai neturi, užpildymas.“
Kaip pasiekti tuos, kurie į panašius renginius nevaikšto ir nesidomi istorija ir menu? Ieškodama atsakymo P.E.Pukytė prisiminė dar vieną japono T.Nishi kūrinį, kai į butą Laisvės alėjoje buvo įtupdyta Lenino statula, o nuomos skelbimas išspausdintas laikraštyje. Gero sandorio ieškantiems skaitytojams didesnio nepatogumo gigantiška statula nebūtų kėlusi – siekę kuo greičiau įsikraustyti sakė, kad ją tiesiog apdengtų.
Diskusijoje aptartas ir meno poveikio trukmės aspektas. Ar „Atminties biuro“ inicijuoti projektai netaps tik laikinu atminimo festivaliu? Pabrėžta, kad nors vienas renginys esminio pokyčio sukurti negali, ši programa – tai ir ilgalaikiai meno objektai, ir leidiniai, ir nuolat pildomi interneto archyvai. Ypač didelį susidomėjimą renginiais rodanti jaunoji karta, kuri savo ruožtu patirtį perduos kitiems.
„Naratyvas keičiasi, ir tai svarbiausia – pokytį liudija ir muziejų ekspozicijos, šiandien pasakojančios tas istorijas, kurios prieš dešimtmetį gulėjo saugyklose“, – reziumavo D.Price.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snieguolė“ – pasaka apie šiandienos problemas3
Snieguolės pasaka atitinka tipiškos pasakos modelį, propaguojantį tradicines vertybes. Snieguolė – moteris, kurios išgyvenimas priklauso nuo jos moteriškumo priėmimo, nulemto vyriškų vertybių, tokių kaip paklusnumas ar...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Kauno teatralų apdovanojimai „Fortūnos“ (vaizdo įrašas)1
Tarptautinės teatro dienos proga Kaunas tradiciškai sveikina ir apdovanoja profesionalius kūrėjus, aktorius, režisierius. ...
-
Kviečia į bavarišką savaitgalį Kaune: vokiškas maistas, tradicinė muzika ir „Oktoberfesto“ nuotaika15
Ar teko lankytis garsiajame Miuncheno alaus festivalyje „Oktoberfest“? O galbūt lietuviškajame „Oktoberfeste“? Pirmąjį balandžio savaitgalį turite progą tai padaryti: nors pats festivalis organizuojamas rudenį, balandžio ...
-
Lietuviškų šaknų turinti JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis surengs koncertą Pažaislio vienuolyno kieme1
Birželio 28 d. Pažaislio vienuolyno kieme skambės džiazas. Lietuvių kilmės JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis, trimitininkas bei vokalistas Vytautas Grubliauskas ir Tomo Botyriaus diriguojamas Kauno bigbendas Pažaislio muzikos festivalio publikai p...
-
Po sunkios ligos mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro operetės primadona D. Dirginčiūtė9
Likus porai savaičių iki 82 gimtadienio mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, pirmadienį pranešė teatras. ...
-
„Pažaislio liepų alėjos vakarai“ skelbia sezono programą: suderinta įvairiems muzikiniams skoniams1
Nuo gegužės 29 d. iki rugsėjo 4 d. koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ kviečia skirti trečiadienius muzikai ir pristato 11-ojo sezono programą, kurioje netruks premjerų, sugrįžimų, naujų vardų ir užsienio svečių. &bd...