Tarša įvairių rūšių atliekomis tampa vis labiau augančia problema. Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2015 iki 2021 m. Kauno regione  komunalinių atliekų kiekis kasmet vidutiniškai augo 4,8 proc., o didžiausią atliekų dalį sudarė plastikas ir stiklas.

Prognozuojama, kad, augant Lietuvos ekonomikai, atliekų tik daugės.

Būtent į šią problemą kaukolės formos instaliacija „(Ne)amžinos vertybės“ dėmesį atkreipti siekia menininkė J. Vaitkutė. Tado Ivanausko muziejuje pristatydama tris mėnesius iš sąvartyno žemės kurtą instaliaciją, menininkė pasakojo, kad ją įkvėpė dar ankstyvame amžiuje užklupę apmąstymai ir dabartinės ekologinės problemos.

„Dar vaikystėje pradėjau galvoti, kad mūsų išmetamos šiukšlės tiesiog pakeičia lokaciją, atsiduria sąvartyne, kuriame jos pradeda gyventi savo atskirą gyvenimą. Dažnai daiktai yra naudojami tik trumpą̨ laiką̨, bet jų egzistavimas gali daugybę̨ kartų̨ virš̌yti ž̌mogaus gyvenimo trukmę̨“, – kūrinio idėja dalijosi J. Vaitkutė.

Autorės frazė „Kas buvo vertinga labai trumpai, tampa šiukšle amžiams“ tapo pagrindiniu kūrinio leitmotyvu.

Autorės frazė „Kas buvo vertinga labai trumpai, tampa šiukšle amžiams“ tapo pagrindiniu kūrinio leitmotyvu.

Įspūdingą, beveik dviejų metrų aukščio kaukolę dengia žemėje įsiterpusios plastiko, tekstilės ir elektronikos atliekos, kurios simboliškai primena ne tik apie šiukšlių ilgaamžiškumą, bet ir apie žmonių atsakomybę. Menininkė savo kūriniu skatina ne tik daugiau kalbėti apie tvarumą, bet ir asmeniškai apmąstyti, ar mūsų išmetamos šiukšlės yra tai, ką mes norime palikti ateinančioms kartoms kaip XXI a. kultūrinį sluoksnį.

„Džiaugiuosi, kad instaliacija iš Vilniaus atkeliavo ir Kauną, tad svarbi žinutė apie tvarumą pati pasiekia savo žiūrovus. Keliaudama po skirtingus Lietuvos miestus lyg perduodu tvarumo estafetę. Siekiu, kad mano kūrinys paliestų kiekvieną žmogų: jis ne tik giliau apmąstytų problemišką ekologinę situaciją, bet ir suvoktų savo atsakomybę ir imtųsi tvaresnių veiksmų kasdienybėje. Tai kiekvienas žmogus gali pradėti nuo prisilietimo prie kaukolės kaktos“, – pasakojo menininkė.

Kaukolės kaktoje įmontuota delno formos plokštelė, kurios palietimai sumuojami pakaušyje esančiame skaitiklyje. Tai simbolinis raginimas palikti savo įspaudą Žemėje tvariomis mintimis ir idėjomis.

Tvarumas – ne tik politikų reikalas

Apie Lietuvos ekologinę situaciją, į kurią būtina reaguoti įvairiomis priemonėmis, pasisakė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Tarptautinė Motinos žemės diena kiekvienais metais mums primena, kad gyvename ne savo resursų ribose. Plastiko šiandien jau yra daugiau nei žuvų, o jo daleles atrandame net gimstančių kūdikių organizmuose. Paklauskime savęs, kodėl taip lėtai ir nenoriai keičiamės? Visgi tikiu, kad esame visuomenė, kuri gali keisti. Kauno Laisvės alėja – puikus kismo pavyzdys. O menas yra puikus instrumentas, per kurį galime suprantamai komunikuoti ekologinius pavojus ir nesitaikstyti su dabartimi“, – renginyje kalbėjo ministras.

Apie atliekų ir visuomenės santykį kasdienybėje prakalbo ir visuomenininkas Giedrius Bučas. Renginio svečias pabrėžė, kad be atliekų generavimo – neišgyvensime, tačiau pradedant nuo savęs, galime gyventi tvariau.

„Rinkdamas šiukšles aplink save ir savo organizuojamuose žygiuose, pamačiau, kad iš šiukšlių galima sudėlioti tam tikrą vartotojo portretą. Tas portretas rodo, kad mes gyvename greito vartojimo amžiuje, kuriame dominuoja plastikas ir perprogramuotos vertybės. Visgi, mes galime keistis ir keisti, bet neturėtume rodyti pirštais į politikus ar mokslininkus. Pradėsime keistis mes, pradės keistis ir aplinka“, – kalbėjo visuomenininkas.