- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Į VDU sugrįžo beveik prieš 90 metų latvių studentų dovanota atminimo lenta
-
Į VDU sugrįžo beveik prieš 90 metų latvių studentų dovanota atminimo lenta
-
Į VDU sugrįžo beveik prieš 90 metų latvių studentų dovanota atminimo lenta
-
Į VDU sugrįžo beveik prieš 90 metų latvių studentų dovanota atminimo lenta
-
Į VDU sugrįžo beveik prieš 90 metų latvių studentų dovanota atminimo lenta
-
Į VDU sugrįžo beveik prieš 90 metų latvių studentų dovanota atminimo lenta
Antrojo pasaulinio karo metais dingusi beveik prieš 90 metų latvių studentų dovanota atminimo lenta vėl sugrįžo į Vytauto Didžiojo universitetą. 1932-aisiais, VDU minint įkūrimo dešimtmetį, Latvijos studentai jam įteikė neeilinę dovaną – dviejų šalių draugystę įprasminančią bronzinę atminimo lentą su latvišku užrašu „Mūs vienuo kuopėjs gars un vienas asinis“ („Mus vienija bendra dvasia ir vienas kraujas“).
Nors ši atminimo lenta Antrojo pasaulinio karo metais dingo, bet laimingo atsitiktinumo dėka pernai sugrįžo ten, kur jai ir vieta, – į VDU. Universiteto Letonikos centro įkūrėjas, profesorius, dr. Alvydas Butkus daugiau nei prieš dešimtmetį viename Lietuvos dienraštyje paskelbė, kad ieško dar Antrojo pasaulinio karo metais dingusios bronzinės atminimo lentos, tačiau ją aptikti pavyko tik visai neseniai, – paaiškino VDU atstovė Rimgailė Dikšaitė.
„Buvęs lentos savininkas ją rado atsitiktinai, kai kartu su kitais daiktais nupirko iš žmogaus, kolekcionuojančio įvairias senienas. Buvo matęs skelbimą, jog ieškome būtent jos. Todėl surado mane, ir taip šio žmogaus dėka atminimo lenta grįžo ten, kur jai priklauso būti – į Universitetą. Ją aptikęs asmuo sutiko mums ją padovanoti. Šiuo metu laukiame, kada galėsime ją vėl atidengti ir pristatyti viešai“, – sako profesorius.
Jis priminė, kad 1932-ųjų vasario 16-ąją Vytauto Didžiojo universitetui švenčiant savo įkūrimo dešimtmetį, į Lietuvą buvo atvykusi Latvijos studentų delegacija, kuri ir dovanojo šią atminimo lentą. Ji kabėjo VDU Auloje, bet Antrojo pasaulinio karo metais dingo (spėjama, pavogus ją nuo pastato). Apie atminimo lentos egzistavimą sužinota iš to laikmečio spaudos. O radus atminimo lentos fotografiją, pradėta paieška. Iš pradžių buvo kreiptasi į įvairių muziejų fondus, vėliau - į lietuvišką spaudą.
Ko gero, įdomiausias šios simbolinės atminimo lentos akcentas – užrašas latvių kalba „Mus vienija bendra dvasia ir vienas kraujas“. Profesoriaus A. Butkaus teigimu, taip latviai norėjo pabrėžti, kad lietuviai ir latviai yra likę vieninteliai artimiausi giminaičiai. „Įdomus aspektas: kai pernai Latvijos universitetas šventė savo šimto metų jubiliejų, VDU iniciatyva buvo pagaminta analogiška plokštė šiuolaikiniu stiliumi su tokiu pačiu užrašu: „Mus vienija bendra dvasia ir vienas kraujas“. Ji per iškilmes padovanota Latvijos universitetui“, – pasakoja A. Butkus.
Pasak jo, atminimo lentos unikalumą išduoda joje iškaltas užrašas. „Dažniausiai lietuviai yra tie, kurie mėgsta akcentuoti, kad latviai yra mūsų broliai. Galbūt mums patiems atrodo, kad mūsų kaimynai labiau laikosi nuošalyje, daugiau orientuojasi į estus. Nes žvelgiant iš istorinės pusės, viduramžiais Livonija buvo vokiečių valdoma valstybė, kurios etninį pagrindą sudarė būtent latviai ir estai. Tuo metu dabartinės Šiaurės Lietuvos bei Pietų Latvijos teritorijoje XIII-XIV a. gyveno ne lietuviai ir ne latviai, o kuršių, žiemgalių ir sėlių tautos. Vėliau pietinę kuršių dalį asimiliavo lietuviai, o šiaurinę (žiemgalių) dalį – latviai. Galų gale, latviai daugiausia yra liuteronai, o lietuviai – katalikai, kas irgi atrodytų trukdo tam bendrumo kūrimui. Šiuo atveju, latviai pripažįsta tokį bendrumą, kokio patys lietuviai nemokėjo apibrėžti. „Bendra dvasia ir vienas kraujas“ – ko geriau norėti? Būtent dėl to ir norėjosi šią atminimo lentą atgauti“, – sako profesorius.
Pasak pranešimo, 2019-aisiais VDU Letonikos centras minėjo savo veiklos 25 metų jubiliejų.
Šio centro steigėjo A. Butkaus patikinimu, nors ryšiai su Latvijos universitetu Rygoje bei kitomis Latvijos aukštosiomis mokyklomis pradėti plėtoti 1991 metais, pirmosios bendradarbiavimo užuomazgos siekia beveik šimto metų laikotarpį.
„Įsivaizduokite situaciją: Vilniaus mes neturėjome, Kaune 1922-aisiais buvo įkurtas Lietuvos universitetas, keliais metais anksčiau, 1919-aisiai,s Rygoje įkurtas Latvijos universitetas, abiejose valstybėse buvo tik po vieną universitetą. Tad nieko stebėtino, jog šios aukštojo mokslo institucijos palaikė glaudžius ryšius, juk daugiau nebuvo su kuo. Tuo metu VDU studijavo latvių studentų grupė, netgi turėjusi savo korporaciją pavadinimu „Sidrabenia“, – istorinius faktus vardija A. Butkus.
Įkūrus VDU Letonikos centrą, pirmiausia siekta užmegzti kontaktus su Latvijos aukštosiomis mokyklomis – ne tik su Latvijos universitetu Rygoje, bet ir Latvijos Kultūros akademija, Daugpilio, Liepojos universitetais, Rėzeknės aukštąja mokykla. „Taip norėjome paskatinti dėstytojų ir studentų mainus tarp abiejų valstybių. O kad Letonikos centras Kaune nebūtų vienišas, iniciavome Lituanistikos centro įkūrimą Rygoje, kuris, beje, veikia iki šiol“, – pasakoja prof. A. Butkus.
Dar vienas Letonikos centro uždavinys – padaryti prieinamą latvių kalbos mokymą Lietuvoje: pradėta leisti įvairaus pobūdžio literatūra apie Latviją, žodynai, vadovėliai. Tačiau vienas svarbiausių Letonikos centro tikslų buvo atskleisti Latviją Lietuvos visuomenei per tuos žmones, kurie studijavo Lietuvoje bei mūsų šalies studentus, šią veiklą tęsiančius Latvijoje.
„2005 m. bendradarbiaudami su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, VDU surengėme pirmąjį „Lietuvos ir Latvijos forumą“, į kurį susirinko gausi Latvijos inteligentų delegacija. Po šio forumo nuspręsta steigti Lietuvos-Latvijos forumų asociaciją, kuri toliau rengia suvažiavimus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Jų tikslas – stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir pasistengti, kad idėjos visuomenėje būtų skleidžiamos kuo plačiau“, – teigia atminimo lentos atradėjas, VDU profesorius A. Butkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...