- Rūta Ambultienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po kelerių metų pertraukos į Lietuvą sugrįžo italų estrados legenda Toto Cutugno. Šiltas, nuoširdus, žaismingas, su gyva muzika ir prasmingais dainų tekstais. Toks antradienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje buvo 73-ejų metų atlikėjo koncertas.
Graudžių ir juokingų akimirkų netrūko. Viena jų buvo pačioje koncerto pabaigoje, kai dainininkas pareiškė visą naktį mokęsis Lietuvos antrąjį himną – Marijono Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“. „Jūsų tik trys milijonai, bet jūs stiprūs. Italai tiki: geriau mažiau, bet geriau“, – pasakė T. Cutugno ir, nors kliūdamas, užtraukė lietuvių maldos priedainį – publika stojosi ir dainavo drauge.
„Aš jus myliu", – nueidamas nuo scenos lietuviškai ištarė keturis dešimtmečius negęstanti muzikos žvaigždė. Atrodo, tie žodžiai atėjo iš širdies: viso vakaro metu T. Cutugno žiūrovus kalbino, su jais fotografavosi ir bučiavosi, šoko ir dalijosi net skaudžiausiomis patirtimis.
„Šįvakar aš daugiausia sėdžiu ant kėdės ne todėl, kad jūsų negerbiu. Man truputį sunku vaikščioti. Prieš 10 metų susirgau prostatos vėžiu ir man buvo atlikta operacija. Mane išgelbėjo tas pats gydytojas, kuris operavo Silvio Berlusconį, – netikėtai prisipažino dainininkas. – Todėl noriu jums palinkėti jaukių, gražių Kalėdų, bet labiausiai sveikatos. Linkiu pasilinksminti, nes gyvenimas tik vienas.“
Gėles nešę gerbėjai taip pat garsiai liejo išpažintis. Vienas suaugęs vyras neslėpė, kad augdamas vaikų namuose klausėsi vinilinių plokštelių su T. Cutugno muzikos įrašais, o koketiškai nusišypsojusi gražuolė patikino, kad italų kalbą išmoko tik dėl jo dainų.
Liūdnus akordus keitė linksmesni. „Kodėl jūs tokie rimti? Mes juk ne bažnyčioje ir aš dar gyvas!“, – žiūrėdamas į rūškanus veidus ne kartą ragino atlikėjas, kuriam humoras tikrai nesvetimas.
„Ar žinote, kad Kaunas – romantiškiausias pasaulio miestas? Pirmas – Kaunas, po to Venecija, tada Roma“, – pristatydamas kūrinį „C'est Venise“, šmaikštavo Toto. Arenoje nuvilnijo juokas.
T. Cutugno, nekart prisėdęs prie pianino, dainavo trimis kalbomis – gimtąja italų, prancūzų ir anglų.
„Per savo gyvenimą parašiau apie 300 dainų. 298 – moterims, o dvi – vyrams“, – žiūrovai vėl nusikvatojo. Visi dar labiau ėmė juoktis, kai Toto paprašė choru padainuoti susirinkusias mylinčias moteris, bet tik tas, kurios ištikimos net mintyse.
1990 metais T. Cutugno žvaigždė dar ryškiau sužibo nugalėjus „Eurovizijoje“ su jo paties kūrybos daina „Insieme: 1992“.
„Konkurse norėjau dainuoti apie vieningą Europą, – pasakojo atlikėjas, tačiau vėliau įvykę ekonominiai pokyčiai jo vis dėlto nenudžiugino. – Lietuva irgi įsivedė eurą? Mamma mia! Kodėl? Euras viską sugadina. Kol buvo lira, italai gyveno geriau. Dabar vidutinis atlyginimas Italijoje – apie 1400 eurų. Ką galima nuveikti su tokiais pinigais?“
Lietuva irgi įsivedė eurą? Mamma mia! Kodėl?
„Oooooo“, – pavydžiai suošė žiūrovai, turbūt svajojantys apie tokią algą.
„Turiu idėją – kodėl Lietuvai ir Italijai kartu nepasitraukus iš ES? – nei juokais, nei rimtai pasiūlė Toto, o gerbėjai pritardami puolė ploti. – Tegyvuoja Lietuva! Tegyvuoja Italija!“
Vienas garsiausių Italijos dainininkų, dainų autorių ir kompozitorių muziką atrado savo tėvo, grojusio trimitu, dėka. Toskanoje gimęs Toto arba Salvatore Cutugno muzikinę karjerą pradėjo kaip būgnininkas, vėliau įkūrė grupę. T. Cutugno yra išleidęs 18 albumų, klausytojų simpatijas pavergė ne vienas jo kūrinys – „L‘Italiano“, „Innamorati“, „Serenata“, „Donna“, „Soli“ , „Solo Noi“ ir daugelis kitų.
Jis sukūrė daugybę hitų Adriano Celentano, Mireille Mathieu, Dalidai, Johniui Halliday, kitoms garsenybėms. Ar žinojote, kad bene populiariausias meilės dainas, išgarsinusias prancūzų muzikos pažibą Joe Dassiną, taip pat parašė T. Cutugno? Tarp jų buvo ir „L'Ete Indien“, tapusi Toto tramplinu į šlovę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka17
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...