Gloria muzikos patriarchui J. Naujaliui

  • Teksto dydis:

Juozo Naujalio 150-osios gimimo metinės skambiu akordu prabilo Raudondvaryje, tą pačią balandžio 9-ąją, kai ir gimė Lietuvos šviesuolis.

Misteriją "Gloria Naujalis" kūrė brandžios ir nuoširdžios Kauno valstybinio muzikinio teatro pajėgos: libreto autorius – rašytojas, žurnalistas Gediminas Jankus, dirigentas – Jonas Janulevičius, režisierė – Viktorija Streiča, renginio vedėjas – solistas Giedrius Prunskus, scenografas – Vaidotas Jakutis ir gražus būrys muzikinio teatro choristų bei orkestrantų, kurių visi ir kiekvienas atskirai nusipelnė padėkos.

Su jubiliejaus ženklais

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) pagrįstai laikomas lietuvių romantinės profesionaliosios muzikos pradininku, genialiu kūrėju, o J.Naujalis (1869–1934) galėtų pagrįstai didžiuotis Lietuvos muzikos patriarcho titulu. Kompozitorius, daugiausia kūręs choro dainas, motetus, mišias, requiem, kamerinius kūrinius buvo dar ir nepailstantis muzikos švietėjas: telkiantis, keliantis, pedagoginį darbą šventai dirbantis, kad žemę pajustume arčiau dangaus.

Šiemet minime ne tik garbiojo patriarcho jubiliejų, bet ir dar vieną ypatingą sukaktį – 1919-aisiais J.Naujalio įkurtos privačios muzikos mokyklos 100-metį. Mokyklos, kuri po metų buvo suvalstybinta ir toji 1920-ųjų spalio 1-oji tapo Lietuvos valstybinio muzikos mokslo pradžia.

Nėra prasmės įrodinėti, kokia vertybė yra muzikos mokykla, ką ji reiškė, o ir tebereiškia mūsų tautai. Visi mes – didmiesčių muzikai, profesoriai, kompozitoriai, žymiausi atlikėjai, miestelių ir kaimų mokytojai, visi, kurie pasirinkome muziko profesiją, išaugome iš jos lopšio. Tai vyriausia mūsų muzikos mokykla. Šlovė jai! Kaip ir jos įkūrėjui, kuriam pirmajam 1933 m. suteiktas išskirtinis, tuomet itin pagarbus profesoriaus titulas.

Tai romantinių nuotaikų, svajų, neįtikėtinos dvasinės švaros pripildyti simfoniniai opusai, kuriuos naujam skrydžiui iš užmaršties prikėlė dirigentas J.Janulevičius.

Tad neatsitiktinai šiemet laikinoji sostinė (taip pat 100-metė jubiliatė) tapo vieta, virš kurios visus šiuos metus plevens J.Naujalio vardas. Įvairiausių renginių: koncertų, teatralizuotų pasirodymų, konferencijų, konkursų, parodų (ypač išskirčiau Raudondvaryje), projektų – gausybė. Kaip ir visada – vieni iš meilės, kiti – iš apdairaus apsukrumo pliuso ženklui gauti. KVMT misterija "Gloria Naujalis" – iš meilės.

Libretas ir muzika

Kalbėdamas apie misterijos "Gloria Naujalis" libretą jo autorius G.Jankus sako siekęs atskleisti J.Naujalio gyvenimo ir kūrybos kelią, kuris tapo neatsiejamu mūsų dvasinio ir tautinio įkvėpimo šaltiniu. "Galima sakyti – jo ištakomis. Daugybė kūrinių, kurių didžiajai daliai buvo lemta tapti kelių kartų lietuvių savastimi ir širdies dalimi (ypač – daina "Lietuva brangi", Maironio žodžiai) guodė sunkiais laikais, drąsino ir teikė viltį, – anot G.Jankaus, apie tai pasakojama misterijoje paties pagrindinio nerojaus – Juozo Naujalio – žodžiais, jo prisiminimais. – Prasideda nuo vaikystės, nuo gimtinės – Raudondvario, anksti pakirdusio muzikos pomėgio, Raudondvario bažnyčios, ir, žinoma, vargonų."

Librete buvo siekiama atskleisti kiek mažiau žinomų, retai akcentuojamų J.Naujalio gyvenimo faktų, pasakojama apie pasiaukojamą darbą, įkuriant vargonininkų mokyklą, berniukų chorą, studijas Regensburgo bažnytinės muzikos mokykloje, po kurių kompozitorius sukūrė daug liturginių kūrinių, mišių, responsorijų.

Reikšmingiausiu šio poetinio, tauraus, prasmingo pasakojimo sąjungininku tapo muzika: J.Naujalio religiniai kūriniai, tautos savastimi tapę choro dainos, simfoniniai veikalai. (Itin retai atliekama simfoninė poema "Ruduo" ir pirmąsyk suskambėjęs simfoninis skerco "Antai žebris rugiuose"). Pastarieji veikalai ir tapo įdomiausia koncerto dominante. Tai romantinių nuotaikų, svajų, neįtikėtinos dvasinės švaros pripildyti simfoniniai opusai, kuriuos naujam skrydžiui iš užmaršties prikėlė dirigentas J.Janulevičius, atlikęs neįtikėtinai kruopštų darbą, kurį sunku įvertinti kokia nors pinigine išraiška.

Prikelta iš užmaršties

Ypač tai pasakytina apie simfoninio skerco "Antai žebris rugiuose" partitūrą, kuri tiesiog restauruota iš užmaršties dulkėmis apneštų lapų likučių. Beje, pats dirigentas J.Janulevičius – Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos absolventas, jo šviesaus atminimo tėvai – ilgamečiai Muzikinio teatro "darbininkai", seserys – pianistės, žmona – smuikininkė, tad neatsitiktinai ir Jono širdis su muzika ir aplink ją. Šiuo atveju su J.Naujaliu.

Ypatinga padėka KVMT chorui – populiarios J.Naujalio choro dainos, šįsyk atliktos drauge su orkestru, skambėjo jautriai, pagarbiai, skaidriai. Be nesaikingų ir neskoningų lūžių ir proveržių, kurie kartais reiškiasi Dainų švenčių metu. Ta proga verta paminėti, kad KVMT šiuo metu apskritai gali džiaugtis turįs "subalsuotą" chorą ir tai didelis chormeisterės Rasos Vaitkevičiūtės nuopelnas. Reikšminga, kad jubiliejinėje misterijoje publika buvo supažindinta ir su nedažnai atliekama J.Naujalio religine muzika. Pastaroji, beje, daugelio kompozitoriaus biografų ir tyrėjų vertinama kaip stipriausia jo kūrybos dalis.

Žvilgsnis iš šalies

Sujungti visus muzikinius epizodus į bendrą visumą patikėta solistui G.Prunskui. Tai buvo labai atsakingas vaidmuo, nes kiekvienas mylintis muziką žmogus turi susikūręs savo vaizdinį apie Lietuvos muzikos patriarchą. Įtikino G.Prunskaus saikinga aktorinė raiška, malonus balso tembras, raiški dikcija.

Neabejotinai talentingam ne tik dainininkui, bet ir aktoriui G.Prunskui norėčiau linkėti tapti ne tik libreto autoriaus G.Jankaus, bet ir režisierės Viktorijos Streičos asistentu. Turbūt aišku, į kur lenkiu. Koncerte, galima sakyti, mane įtikino viskas: ir kūrinių atlikimas, ir saikinga scenografija, ir ramios vaizdo projekcijos. Bet štai ko pasigedau: fiksuotos ir raiškios renginio pradžios, ypač tądien – balandžio 9-ąją, kuri sutapo su J.Naujalio gimtadieniu, o dar Raudondvaryje, gimtinėje. Užtektų kelių prasmingų sakinių, tikrai ne prakalbos į maloningą klausytoją, ir misterijos turinys taptų visiškai kitoks: aiškus ir akivaizdus. Dabar truputį ir liko neaišku, tai kam toji "Gloria" buvo skirta. J.Naujaliui? Politikams, kurie pagerbė šį renginį savo dalyvavimu?

Pasigedau ir kūrinių, kurie skambėjo, įvardijimo. Taip, daugeliui klausytojų jie žinomi, bet visuomet atsiras ir tokių, kurie juos išgirsta pirmą kartą, ką jau kalbėti apie svečius iš kitų šalių. Tad, jei jau nepavyko jubiliejinės programos išleisti, tikrai nepakenktų užrašo ekrane – ką girdėsime, ko susirinkome išklausyti, kur link nukreipti savo vaizduotę. Manau, kad tai nesunku įkūnyti, juolab prisiminus J.Naujalio šviečiamąją veiklą ir jo amžinąją svajonę, išreikštą Maironio žodžiais: "Žemę arčiau dangaus."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuorodai

Nuorodai portretas
O kam to reikia?makulatura.

Nuoroda

Nuoroda portretas
Prašome nurodyti autorės muzikologės Alinos Ramanauskienės autorystę prie šio straipsnio internete
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių