Europos kultūros sostinė: iš dugno – į aukštumas

Europos kultūros sostinės statusas – puikus tobulėjimo katalizatorius, sako Kaune vykusio šiųmečio Europos kultūros sostinės forumo viešnia iš Italijos Rossella Tarantino.

Ji – viena iš gausios komandos, padėjusios Materos miestui tapti Europos kultūros sostine. Pietų Italijoje esanti Matera – vienas seniausiai apgyvendintų pasaulio miestų: pirmieji gyventojai čia įsikūrė Paleolito laikais. Šis miestas garsėja į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktu uolų tinklu (it. Sassi di Matera) ir požeminėmis bažnyčiomis. Tačiau tokį istorinį lobyną turinčiam miestui ilgą laiką stigo impulso, viena vertus, įveiklinti paveldą, kita vertus – spręsti regionui būdingas socialines problemas.

Prieš pusšimtį metų dėl blogų urvuose gyvenusių miestiečių higienos sąlygų tuometis Italijos komunistų lyderis Materą pavadino Italijos gėda. Nors XX a. šeštąjį dešimtmetį miestiečiai masiškai persikėlė į civilizuotus būstus, urvuose ėmė kurtis menininkai, Materai sunkiai sekėsi gerinti įvaizdį. Padėtis pasikeitė, kai Matera – kartu su Plovdivo miestu Bulgarijoje – buvo paskelbta 2019-ųjų Europos  kultūros sostine.

Materos – Europos kultūros sostinės – projekto ryšių ir vystymo vadovė R.Tarantino su kauniečiais pasidalijo savo miesto patirtimi ir nešykštėjo patarimų.

– Koks miestas yra Matera?

– Tam tikra prasme, jis yra atsparumo simbolis. Per jo istoriją buvo daug krizių, bet jis sugebėjo su jomis susidoroti ir atkurti save iš naujo. Materos miestas yra išskirtinis tuo, kad buvo sukurtas paprastų žmonių. Prie jo neprisidėjo Mikelandželas ar kiti garsūs architektai ir menininkai, jis buvo sukurtas bendromis miestiečių pastangomis.

– Kokias galimybes suteikia Europos kultūros sostinės titulas?

– Jis leidžia paskleisti žinią visam pasauliui apie miesto potencialą. Suteikia galimybę kitaip į jį pažvelgti. Taip pat galima užmegzti daugiau ryšių, kurių prieš tai miestas neturėjo. Žinoma, atneša ir ekonominės naudos. Padidėjąs turizmas atgaivina visus sektorius.

– Su kokiais iššūkiais teko susidoroti Materai, tapus Europos kultūros sostine?

– Žinoma, vienas sunkiausių iššūkių yra didžiuliai lūkesčiai. Žmonės galvoja, kad per kelis metus miestas išspręs visas savo problemas, kurios jį kamavo tūkstantmetį. Dar vienas iššūkis, kuris turėjo ir neigiamų ir teigiamų pasekmių, buvo miesto išpopuliarėjimas medijose. Iš dalies, tai sukėlė teigiamą efektą – mes tapome žinomi visame pasaulyje, apie mus rašė populiariausi laikraščiai ir sulaukėme labai daug turistų. Iš tiesų, mus tiesiog užplūdo turistai. Ir tada iškilo dilema: ar turizmas utopija ar distopija? Kaip susidoroti su tokiu jų skaičiumi, kad jie nepaverstų miesto į tuščią kiautą? Materos Europos kultūros sostinės programos kūrėjai nusprendė, kad turistai turi tapti laikinais miesto gyventojais. Mes norime, kad per kultūrą turistai pajustų ryšį su miestu ir su jo gyventojais, o ne tik trumpam atvyktų, apsižvalgytų ir išvyktų.

– Kokių klaidų buvo padaryta, įgyvendinant Europos kultūros sostinės projektą?

– Žinoma, neišvengiamai buvo padaryta daug klaidų. Turbūt didžiausia – įtraukta nepakankamai jaunų žmonių ir neskatinta jų veikti. Man labai džiugu, kad Kaunas nepadarė šios klaidos. Čia yra dirbama su jaunais žmonėmis, kad jie yra įgalinami būti aktyvūs.

– Materos renginių programa suskirstyta į penkias temas: "Senovinė ateitis", "Tęstinumas ir nutrūkimas", "Atspindžiai ir ryšiai", "Utopijos ir distopijos" bei "Šaknys ir keliai", kodėl pasirinktos būtent šios temos?

Neišvengiamai buvo padaryta daug klaidų. Turbūt didžiausia – įtraukta nepakankamai jaunų žmonių ir neskatinta jų veikti. Man labai džiugu, kad Kaunas nepadarė šios klaidos.

– Pirmoji tema ("Senovinė ateitis" – aut. past.) reprezentuoja tai, kad, nors ir miestas turi labai ilgą istoriją, jis gali palikti žinutę ateities kartoms. Tai yra ateitis, kuri turi gilias šaknis. Kita tema ("Tęstinumas ir nutrūkimas") – tai Materos nesenos praeities patirtis, kai istorinis centras buvo apleistas – 20 tūkst. žmonių paliko šią miesto dalį ir išsikėlė į priemiesčius, nes Materos centras buvo buvo tapęs Italijos gėda. "Utopijos ir distopijos" – šis bruožas būdingas daugeliui miestų, kai sukurta utopija virsta distopija. "Šaknys ir keliai" – šia tema klausiame, kas šiandien yra mobilumas? Ar Matera gali būti šiuolaikinis miestas tinkamas žmonėms iš viso pasaulio? "Atspindžiai ir ryšiai" ši tema atskleidžia, kad Materoje galima sustoti, atsijungti ir pajusti ryšį su dvasine gyvenimo dalimi.

– Ar Europos kultūros sostinės titulas svarbus patiems Materos ir visos Italijos gyventojams?

Taip, jis labai labai svarbus. Matera dar neseniai buvo laikoma Italijos gėda, o dabar vadinama stebuklu – tai miestas, kuris sugebėjo tapti Europos kultūros sostine. Žmonės visoje šalyje įsitraukę į šį projektą. Gyventojai ne tik dalyvauja renginiuose – jie kuria renginius. Dabar Italija didžiuojasi Matera ir laiko ją puikiu pavyzdžiu.

– Tai, kad miestas tapo Europos kultūros sostine, padėjo sukurti naujų darbo vietų?

– Taip, aš kaip tik neseniai pagalvojau, kad taksi vairuotojų skaičius padidėjo gal tris kartus, restoranų ir parduotuvių padaugėjo gal penkis – gyventojai turi daugiau darbo.

– Kaip manote, ar šie pasikeitimai neišnyks ir kai miestas nebebus Europos kultūros sostinė?

– Aš manau, kad neišnyks. Ir paskui į Materą vyks turistai, ne tik aplankyti miestą, bet ir jį patirti, išgyventi.

– Koks buvo pats sėkmingiausias renginys?

– Žinoma, kad atidarymo ceremonija. Joje buvo daugiausiai dalyvių ir visi turėjo savo vaidmenį tame renginyje, todėl tai buvo tarsi Europos įvairovės simbolis.

– Kokie patys įdomiausi renginiai dar vyks Materoje?

– Šiomis dienomis vyks vaidinimų pagal Dantės "Skaistyklą", kuris bus atliekamas 500 miestiečių, jie visi bus spektaklio dalis. Kitas labai įdomus – 50-osioms išsilaipinimo mėnulyje metinėms skirtas renginys. Vyks koncertas ir bus rodomi tos dienos vaizdai iš NASA. Taip pat vyks opera, atliekama pačio seniausio operos teatro pasaulyje – San Karlo teatro iš Neapolio. Tačiau renginys vyks ne teatre, bet pačiame Materos mieste – visi miestiečiai ir turistai galės jame dalyvauti. Bus dar tiek daug renginių, kurie labai svarbūs Materai.

– Ką patartumėte Kaunui – būsimai Europos kultūros sostinei?

– Pirmiausia jiems palinkėčiau kuo daugiau dirbti su pačiais žmonėmis, nes tik taip įmanoma sukurti ilgalaikį efektą. Iš esmės, jie turi labai aiškias idėjas ir dirba labai sunkiai, todėl linkiu šiuo keliu eiti ir toliau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

..... arba

..... arba portretas
atvirkščiai ..........

apie

apie portretas
kokia /kultura kalba jei gatves ir kiemai su duobem o stoteliu privaziavimus geriau patylet buvo ne karta kalbeta kai keleiviai isleidziami vidury gatves ir ta zino visi atsakingi asmenys bet jiems dzin.....

Rabinas

Rabinas portretas
gymynaite.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių