.png)
- Parengė Martyna Pikelytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Žalčio sonata.
Daliai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių iškeliavus į pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje rengiamą menininko kūrinių parodą, muziejaus Kaune ekspozicijų erdvėse pristatomi retai eksponuojami garsiausio lietuvių menininko darbai.
„Ekspozicija atskleidžia kitokią, gamtiškąją, M.K.Čiurlionio pusę. Ne pasakų ar sapnų, o gamtos. Darbai nedidelio formato, yra daug muzikinių kūrinių“, – apie parodų salėse vėl pristatomų darbų išskirtinumą sakė muziejaus rinkinių skyriaus muziejininkė Gabrielė Mačienė.
Atnaujintoje ekspozicijoje lankytojus pasitinka paveikslai paveikslai „Tiltai“ iš dešimties paveikslų ciklo „Fantazijos“ (1904 / 1905) ir „Krantas“ (1905), vėliau nutapyti „Vasara“ (1907) ir „Gėlės“ (1907 / 1908). Meno mylėtojai gali išvysti 1908-ųjų vasarą Druskininkuose tempera sukurtą paveikslą „Sonata Nr. 3 (Žalčio sonata)“. Kaip primenama galerijos pranešime, sonatose M.K.Čiurlionis galutinai suformavo ir savo naują vaizduojamąją kalbą, atsiradusią dėl naujo požiūrio į paveikslo struktūrą ir į paveikslų ciklą. Plastinių elementų komponavimas į vientisą tapybinę-muzikinę sistemą čia yra pagrindinė priemonė kūrybiniam sumanymui įkūnyti. Kiekviena grandis – tarsi balsas didžiuliame gamtos orkestre.
„Žalčio sonata“ artima M.K.Čiurlionio pasakų mitams. Autorius nugrimzta į tautosakinių vaizdų pasaulį, į legendų karalystę, kai žaltys buvo vienas iš lietuvių garbinamų dievybių.
Pats M.K.Čiurlionis tiesioginės žalčio simbolio reikšmės, atrodo, niekam nepasakojo. Kaip skirtingai gali būti žiūrima, įrodo ir jo kūrybos tyrinėtojų mintys.
Menotyrininkui Vytautui Kairiūkščiui tai „lyg ir išminties, bet veikiau blogio simbolis, o sonatos „Finale“ išvada – blogio įveikimas“. Vienas garsiausių M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtojų muzikologas Vytautas Landsbergis užsimena apie „žmogiškojo pažinimo kelią“, dailėtyrininkas Augustinas Savickas pasirinko „gyvybės simbolį“...
„Nespėliojant ir nesiūlant vienareikšmio šifro, verta dar sykį ateiti į Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų ir pažvelgti į M.K.Čiurlionio žaltį – ką jis veikia sonatos paveiksluose“, – kviečia galerija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Landsbergis susitiko su Nyd...
-
LKL rungtynės: Kauno „Žalg...
-
Krepšinio sirgalių eisena K...
-
„Mūzos“ statulėlė – a...
-
Knygos „Kakė Makė. Virtuv...
-
Stačiatikių Bažnyčioje ...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergijaGarliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...
-
Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1Kovo 25 d., likus porai savaičių iki 82 gimtadienio, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė. Teatras pranešė, kad su operetės primadona atsisveikti ir palydėti į paskutinę kelion...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – lietuvių kūriniai, nauji kūriniai ir istorinės erdvėsPaskutinę pavasario dieną prasidėsiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis tris vasaros mėnesius dovanos 28 koncertus, iš kurių keturi didieji vyks labiausiai festivalio gerbėjų pamėgtoje erdvėje – Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme...
-
Stiklo menininkas D. Razauskas apie studijų metus: Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis1„Kai mes, Stepžukio studentai, iš Žaliakalnio nusileisdavome į Laisvės alėją, labai išsiskirdavome iš miestiečių. Praeiviai šnabždėdavosi mus pamatę. Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis&...
-
Kauno valstybinėje filharmonijoje – tobulų balsų tobulas vakaras4O, kad mano plunksna būtų tokia lengva ir grakšti, kaip lengvas ir grakštus buvo šis vakaras! Balandžio 5-ąją, pavasario pažadų kupiną vakarą, Kauno valstybinė filharmonija buvo pilnutėlė gerai nusiteikusių melomanų. Natūral...
-
Belaukiant „ConTempo 2024“ – meno kritikos pamokos1Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo 2024“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetu kviečia dalyvauti jaunųjų kritikų dirbtuvėse. ...