.png)
- Parengė Martyna Pikelytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Žalčio sonata.
Daliai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių iškeliavus į pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje rengiamą menininko kūrinių parodą, muziejaus Kaune ekspozicijų erdvėse pristatomi retai eksponuojami garsiausio lietuvių menininko darbai.
„Ekspozicija atskleidžia kitokią, gamtiškąją, M.K.Čiurlionio pusę. Ne pasakų ar sapnų, o gamtos. Darbai nedidelio formato, yra daug muzikinių kūrinių“, – apie parodų salėse vėl pristatomų darbų išskirtinumą sakė muziejaus rinkinių skyriaus muziejininkė Gabrielė Mačienė.
Atnaujintoje ekspozicijoje lankytojus pasitinka paveikslai paveikslai „Tiltai“ iš dešimties paveikslų ciklo „Fantazijos“ (1904 / 1905) ir „Krantas“ (1905), vėliau nutapyti „Vasara“ (1907) ir „Gėlės“ (1907 / 1908). Meno mylėtojai gali išvysti 1908-ųjų vasarą Druskininkuose tempera sukurtą paveikslą „Sonata Nr. 3 (Žalčio sonata)“. Kaip primenama galerijos pranešime, sonatose M.K.Čiurlionis galutinai suformavo ir savo naują vaizduojamąją kalbą, atsiradusią dėl naujo požiūrio į paveikslo struktūrą ir į paveikslų ciklą. Plastinių elementų komponavimas į vientisą tapybinę-muzikinę sistemą čia yra pagrindinė priemonė kūrybiniam sumanymui įkūnyti. Kiekviena grandis – tarsi balsas didžiuliame gamtos orkestre.
„Žalčio sonata“ artima M.K.Čiurlionio pasakų mitams. Autorius nugrimzta į tautosakinių vaizdų pasaulį, į legendų karalystę, kai žaltys buvo vienas iš lietuvių garbinamų dievybių.
Pats M.K.Čiurlionis tiesioginės žalčio simbolio reikšmės, atrodo, niekam nepasakojo. Kaip skirtingai gali būti žiūrima, įrodo ir jo kūrybos tyrinėtojų mintys.
Menotyrininkui Vytautui Kairiūkščiui tai „lyg ir išminties, bet veikiau blogio simbolis, o sonatos „Finale“ išvada – blogio įveikimas“. Vienas garsiausių M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėtojų muzikologas Vytautas Landsbergis užsimena apie „žmogiškojo pažinimo kelią“, dailėtyrininkas Augustinas Savickas pasirinko „gyvybės simbolį“...
„Nespėliojant ir nesiūlant vienareikšmio šifro, verta dar sykį ateiti į Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų ir pažvelgti į M.K.Čiurlionio žaltį – ką jis veikia sonatos paveiksluose“, – kviečia galerija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
580-oji karo Ukrainoje diena...
-
Kazlų Rūdos tvenkinyje išga...
-
579-oji karo Ukrainoje diena...
-
Pasaulio breiko čempione tapu...
-
2023–2024 metų vakcinacijos...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
578-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL rungtynės: „Wolves“ ...
-
R. Sakadolskio žurnalistikos ...
-
576-oji karo Ukrainoje diena...
-
Tvarumas tapyboje: perdirbti tinkami kūriniaiJauna menininkė Ligija Žilinskienė savo konceptualia tapyba atkreipia dėmesį į tvarumą ir ekologinę atsakomybę. Parodoje „Išpakuota sąmonė“ eksponuojamais darbais ji nori paskatinti žmones mąstyti apie savo vartojimo įpročius,...
-
Pasaulinę turizmo dieną Kaune – šventiška instaliacija-autobusas ir unikali virtuali patirtis1Pasaulinės turizmo dienos proga nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su viena didžiausių šalyje keleivių vežėjų UAB „Kautra“ ir Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarpta...
-
Po rekonstrukcijos Kaune atidaromas Velnių muziejus6Po pastato rekonstrukcijos antradienį Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus name, vėl pradės veikti Velnių muziejus. ...
-
Renginiai Kauno rajone rugsėjo 25–30 d.Rugsėjo 27 d. Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia: 11 val. – Lietuvos muziejų asociacijos programos „Gimtoji Europa“ 2023 m. temos „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ uždarymo renginys. Raud...
-
J. Marcinkevičiaus eilės įkvepia ir pirmaklasius4„Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė...“ – šios daina tapusios Justino Marcinkevičiaus eilės rugsėjo 21-ąją skambėjo Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Tądien čia buvo pristatyta Aurelijo...
-
Japonų lėkštėse – Lietuvos skonis6Tekančios Saulės šalyje išleistoje japonės Keiko Sasaki kulinarijos knygoje – pažintis su Baltijos šalių virtuvėmis. Lietuva pakvipo bulviniais blynais, šiuškėmis ir grybų sriuba. ...
-
Sugrįžimas į Kauną su šokiu apie autentiškumą ir motinystęPrieš porą dienų prasidėjęs Tarptautinis šokio festivalis „Aura 33“, kaip ir kasmet, miestui dovanoja nemokamą šiuolaikinio šokio reginį. Rugsėjo 30 d. publika kviečiama į buvusios „Auros“ teatro &sc...
-
Šiuolaikinės keramikos paroda: „pavasaris“ būna ir rudenį5Maironio lietuvių literatūros muziejuje eksponuojama kasmetė Baltijos šalių tarptautinė šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2023“. ...
-
Trys džiaugsmai Mašiotynėje5Sako, pasidalijus savuoju džiaugsmu su kitais, jis didėja. Tačiau ne dėl to rašau. Noriu ir sau tarsi viešą ataskaitą išdėstyti nuveiktų darbų rezultatus, ir jums papasakoti apie naujomis spalvomis pražydusią erdvę Kačerginėj...
-
Šokio festivalio atidarymo akimirkos ir ovacijos „Auros“ trupės meistriškumuiRugsėjo 21d. Kauno kino centro „Romuva“ scenoje įvyko jau 33 Tarptautinio šokio festivalio AURA atidarymas. Festivalio svečiai rinkosi į garsaus choreografo Emanuelio Gato (Izraelis, Prancūzija) šokio spektaklį &bdqu...