Poezijos vakarą vedė „Veršvų“ etnografinės bendruomenės pirmininkė Stasė Mickutė. Koncertavo smuikininkė Paulina Daukšytė, muzikinius kūrinius pagal G.Labanausko eiles atliko pianistas Arvydas Paulauskas. Eilėraščius skaitė Kauno lėlių teatro aktorė Laima Rupšytė Strasdauskienė.

G.Labanauskas yra ne tik poetas, eseistas, bet ir ekonomikos mokslų daktaras.

„Kas, mano nuomone, pelno šiam poetui ir eseistui daug pagarbos ir palaikymo – šalia kūrybinės veiklos jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir politinėje veikloje, taip pat yra vienas iš Gintauto Labanausko labdaros ir paramos fondo steigėjų“, – pastebėjo knygos „Kažkam“ redaktorė dr. Eugenija Vaitkevičiūtė-Peet.

Ji pastebėjo, kad knygoje „Kažkam“ šio autoriaus pamėgtas klasikinis, rimuotos poezijos stilius iš dalies išlaisvėja. Išryškėja vis daugiau, drąsesnių eksperimentavimų su žodžio tekstūra, poetine metafora. „Dėl to tikrai smagu, nes daugelis poezijos kūrėjų, pajuokausiu, sykį įkinkę vargšą Pegasą, verčia pastarąjį kinkuoti vienu ir tuo pačiu keliu. G.Labanausko poezija tolydžio kinta“, – sakė redaktorė.

Gintautas Labanauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Jos nuomone, lyginant šią autoriaus knygą jo anksčiau išleistų poezijos knygų kontekste, galima tvirtai teigti, kad ji – viena brandžiausių.

„Norėtųsi akcentuoti, kad, ačiū Dievui, haiku ar ne haiku, bet G.Labanauskas, kaip visada, renkasi vykdyti vieną iš, mano nuomone, pagrindinių kūrėjo priedermių: priminti savo skaitytojams ir skaitytojoms tai, kas svarbiausia. Žmogiškumas. Atsakomybė. Tėvynė. Tvirtybė ir empatija. Meilė ir atsidavimas. Atjauta ir pastangos žvelgti, suvokti, suprasti tai, kas giliau nei blizgūs paviršiai. Nuostabos, gebėjimo gėrėtis ir džiaugtis menas. Ir dar, paties autoriaus žodžiais, „Tu, gaivus gurkšnis gyvenimo“, – sakė E.Vaitkevičiūtė-Peet.

Knygoje „Kažkam“ šio autoriaus pamėgtas klasikinis, rimuotos poezijos stilius iš dalies išlaisvėja.

Pats autorius, paklaustas, kas tas paslaptingasis „Kažkam“, minimas knygelės pavadinime, G.Labanauskas atviras: „Kažkam – tam, kas skaitys ir patirs teigiamų emocijų. Rašau dėl dviejų priežasčių. Tam, kad atverčiau sielą ir kad kažkam savo eilėmis suteikčiau malonumo. Planuose – knygelių ciklas: „Kažkam“, „Kažkur“, „Kažkada“. Tokia savotiška trilogija. Ir jeigu bent vienam žmogui – kažkam – tos knygelės kažkada kažkur paklius į rankas, suteiks malonių akimirkų, paskatins stabtelėti, susimąstyti, pagalvoti apie tai, kas mes esame, dėl ko atėjome į šį pasaulį ir kur einame, mano tikslas bus pasiektas. Gal jos paskatins susimąstyti, ar mes esame tik perdirbančios maistą ir atliekančios reprodukcinę funkciją biologinės mašinos, kaip voverės besisukančios buitiškame lygmenyje, ar vis dėlto yra kažkas aukštesnio, dėl ko mes ateiname į šį pasaulį.“