Quantcast

Eglutės žaislai pasakoja ypatingas istorijas

Kalėdinių žaisliukų istorijos – tarsi įrašas dienoraštyje ar nuotrauka iš šeimos albumo. Senieji žaisliukai primena žmonių likimus: jie taip pat dūžta, skyla, nublunka, neretai keliauja į šiukšlių dėžę, tačiau mylinčiose rankose atgyja antram gyvenimui.

Miesto metraštininkai

"Kalėdiniai žaisliukai – ne tik žmogaus, šeimos, giminės, bet ir miesto istorija. Norėdami įtraukti miestiečius kartu kurti Kauno istoriją prieš septynerius metus pradėjome kaupti kalėdinių žaislų kolekciją", – sako Kauno muziejaus muziejinės veiklos vadovė Reda Žekienė, pravėrusi vienos iš Kauno Rotušės menių duris.

Didžiulio šviestuvo šviesoje spindi įvairiausios eglės puošmenos. "Turime virš 300 skirtingo laikmečio ir stiliaus žaisliukų, – pristato kolekciją pašnekovė. – Daugiausia – sovietinių metų: įvairios pasakų ir animacinių filmukų personažų figūrėlės, laikrodžiai, Seneliai. Yra ir kauniečių dovanotų itin vertingų eksponatų: 1920 m. spalvinga girlianda iš popierinių pasaulio valstybių vėliavėlių, Antrojo pasaulinio karo metais pirktas sidabro spalvos žaisliukas."

Kolekcija vis didėja. Ją papildo patys muziejaus darbuotojai, prieš šventes peržiūrėję savo kalėdinių atributų archyvus, su dovanomis sugrįžta kauniečiai. R.Žekienė brangina visas su dovanotais žaisliukais susijusias istorijas, neretai paprašo žmonių jas užrašyti.

"Šį permatomo stiklo bumbulą padovanojo garbaus amžiaus sutuoktiniai. Vos susituokę jie gyveno labai vargingai, todėl giminės švenčių proga jiems nupirko eglutės žaisliukų. Bumbului tiek, kiek šių kauniečių santuokai, – 55-eri", – šypsosi pašnekovė ir kviečia visus miestiečius neišmesti kalėdinių puošmenų, o padovanoti juos muziejui – padėti kartu kurti miesto istoriją.

Dovanoja laimės pojūtį

"Kalėdiniai žaisliukai – labai saldi tema: ji nukelia į vaikystę, tėvų, senelių namus, Kalėdų eglutės puošimo momentą – laiką, kai visi mes be išimties jautėmės laimingi. O laimės niekada nėra per daug. Todėl ir mes pradėjome kolekcionuoti kalėdinius žaisliukus", – paaiškina prieš ketverius metus kilusį sumanymą Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Kalėdiniai žaisliukai – labai saldi tema: ji nukelia į vaikystę, tėvų, senelių namus, Kalėdų eglutės puošimo momentą – laiką, kai visi mes be išimties jautėmės laimingi.

Raudondvario pilyje įsikūrusiame muziejuje galima apžiūrėti gausėjančią žaislų kolekciją. Šiemet ją sudaro dvi dalys: seni ir modernūs, šiuolaikiški eglutės žaislai.

Senosios kolekcijos užuomazga – asmeniškai Z.Kalesinskui dovanoti sesers elžbietietės Mirtos XIX a. pab.–XX a. pr. vokiški žaislai: alavinė kalėdinė dekoracija "Giedotojai", klouno galva, kareivėlis. Jie – muziejinė vertybė, todėl direktorius nusprendė, kad bus teisinga savo džiaugsmu dalytis su kitais žmonėmis. Minėti žaislai pagaminti garsioje, šimtametes tradicijas puoselėjančioje Vokietijos gamykloje "Rödentaler Living Glass". Čia daugiau nei prieš 100 metų buvo pradėti pūsti stiklo bumbulai – tai pirmoji kalėdinio žaisliuko forma, po kurios vėliau ėmė rastis įvairios žmonių, gyvūnų, daiktų figūrėlės. Muziejaus kolekcija didžiuojasi šioje gamykloje pagamintais ypatingo grožio stiklo burbulais: jų viduje – sidabro dulkių sluoksnis, kuris sukuria slėpiningą švytėjimą, viršus dengtas perlamutru ir meniškai išpieštas dailininkų, kai kurie žaislai dar dekoruoti 583 prabos aukso dulkėmis.

Žvilgsnis į dabartį

Atskira senosios kolekcijos dalis – lietuviški žaislai. Z.Kalesinsksas atkreipia dėmesį į tarpukariu Kauno žydų gamintus žaisliukus iš stiklo šiaudelių. Pastarieji – kone tikslios tradicinių lietuviškų miniatiūrinių šiaudinių sodų kopijos: įvairaus dydžio reketukai, skirtingų konstrukcijų žvaigždės, nameliai.

"Kiekvienas žaislas – ne tik asmeninė žmogaus istorija, bet ir šalies kultūros liudininkas, – pastebi pašnekovas. – Su trapiais, delikačiais art deco stiliaus tarpukario pavyzdžiais kontrastuoja šventinė sovietmečio atributika: naro kostiumai, kosmonautai, raketos su užrašu "CCCP", Kremliaus laikrodžiai."

Siekiant ne vien tik kaupti istorines vertybes, bet ir atkurti šventinės atributikos raidą, pradėta domėtis dabartimi – šiuolaikinės kalėdinės mados tendencijomis. Raudondvario muziejus įsigijo unikalią, 2018 m. pagamintų modernių žaisliukų seriją iš Nyderlandų. Tai bespalvio stiklo, paauksuotos, Swarovski kristalais dekoruotos, netradicinių formų žaliaskarės puošmenos: krabai, jūrų žvaigždės, medūzos, vėžiai, vėžliai ir kiti jūros gyviai.

"Kas ant stalo – tas ant eglės, – juokiasi pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad pažangios technologijos šiandien leidžia sukurti tikslesnių, įvairesnių formų žaisliukus be siūlių, naudoti neįprastus dekoravimo būdus, išgauti naujas spalvas ir atspalvius. – Madingi žaislai labiau spindi, tviska prabanga – daugiau dėmesio nei šventės dvasiai skiriama išoriniam įvaizdžiui sukurti. Vis dėlto artimą žmogų turėtume pradžiuginti ne blizgia dovana, o nuoširdumu, šiluma. Seniau baltų Kalėda niekam jokių dovanų nedovanojo: su maišu ėjo iš namo į namą ir dalijo palinkėjimus – žmones džiugino šiltais žodžiais."

Laikmečio ženklai

Klaipėdietė Nijolė Bendikaitė Kalėdų ir Naujųjų metų nuotaika gyvena ištisus metus: ji kolekcionuoja kalėdines dekoracijas, kurių didžioji dalis – eglutės žaisliukai.

"Iš pradžių eksponatus skaičiavau, bet kai jų skaičius peržengė 5 tūkst., nustojau. Galiu pasakyti apytikriai: šiandien esu sukaupusi daugiau nei 10 tūkst. įvairių kalėdinių puošmenų", – šypsosi klaipėdietė. Ko tik nėra Nijolės kolekcijoje: žaisliukai iš stiklo, medžio ir medžio drožlių, plastmasės, presuoto kartono ir presuotos vatos, šiaudų, molio ir vaško, alaviniai ir pagaminti papjė mašė technika, nuostabiausių pasakų ir animacinių filmų personažai, konkretaus laikmečio ir žiemos švenčių simboliai – eglutės, žvaigždės, Kalėdų Seneliai, Snieguolės. Kolekcijos pagrindą sudaro rusiški ir ukrainietiški žaislai, yra ir vokiškų, čekiškų, prancūziškų, lietuviškų puošmenų. Nors unikalią vertę turi vintažiniai žaislai, Nijolė džiaugiasi ir naujais, šiuolaikiškais, nerenka tik banalių, masinės gamybos ir pagamintų Kinijoje.

Seniausias kolekcijos eksponatas – caro laikų eglutės puošmena: vis dar veikiantis, ant pečių diržais uždedamas, iš metalo pagamintas kareiviškas būgnelis, membranos vietoje turintis veidrodį. Vieni unikaliausių – prieškariniai bei pokariniai vatos ir kartono žaisliukai.

"Anksčiau buvo įprasta eglutę puošti saldainiais. Kai kas taip darė: saldainį suvalgo ir atgal pakabina tuščią jo popierėlį. Šios gudrybės pavyzdžiu buvo pradėti pagaminti kartono žaislai: į jų vidų būdavo įdedamas saldainis ar kokia kita staigmena", – apie iki Pirmojo pasaulinio karo atsiradusius žaisliukus pasakoja N.Bendikaitė.

Uždrausta kolekcija

Didžiausia jos meilė – stikliniai, pagal A.Puškino pasakų motyvus sukurti žaisliukai. Nijolė turi surinkusi beveik visą 1956–1957 m. išleistų žaisliukų kolekciją. Ją sudaro atskirų pasakų personažai.

"Susigaudyti, koks žaisliukas iš kurios pasakos, – nelengvas darbas. Įsigijus kokią caraitę, tenka ne vieną dieną naršyti senus katalogus. Gerai, jei randi jos nuotrauką, jei ne – kantriai ieškai aprašymų, lyginti su eksponatu", – atskleidžia kolekcininko darbo subtilybes klaipėdietė.

N.Bendikaitė pastebi, kad dalis žaisliukų – akivaizdūs konkretaus laikmečio įvykių atspindžiai: po J.Gagarino skrydžio į kosmosą atsirado raketos ir kosmonautai, N.Chruščiovo vadovavimo metais ant Kalėdų eglutės kabino... kukurūzus. Jos kolekcijoje yra uždrausta kolekcija – tai vokiški Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų kalėdiniai žaisliukai, kuriuose vaizduojama įvairi karinė technika, to meto politikų atvaizdai. "Jos niekam nerodau – ši tema su šventėmis nesuderinama", – įsitikinusi N.Bendikaitė.

Atspindi gyvenimą

Kolekcininkė pasakoja, kad anksčiau žaislus darė ir dekoravo dailininkai, o po 1960-ųjų prasidėjo masinė puošmenų gamyba.

"Žaislų buvo trys rūšys: piešti dailininkų, monochrominiai žalios arba raudonos spalvos su išpieštu veideliu ir matiniai – subtilūs, preciziškai padaryti. Pastarieji – labai brangūs, džiaugiuosi, kai kas atiduoda. Man sekasi: turiu sukaupusi beveik visą personažų seriją iš pasakos "Čipolino nuotykiai", – džiaugiasi Nijolė.

Sovietiniais laikais tas pats žaislas buvo gaminamas keliais variantais: su pakabuku viršuje ar gnybtuku, kad galima būtų jį prisegti prie eglutės šakos, ir įvairių dydžių.

"Tuo metu dauguma žmonių gyveno komunaliniuose butuose: vienas kambarys – viena šeima. Buvo gaminamos mažos, ant stalo pastatomos plastmasinės eglutės ir tokie pat mažučiai kalėdiniai žaisliukai joms papuošti", – pasakoja N.Bendikaitė.

Beje, gražiausius ir kokybiškiausius žaisliukus gamino ir lig šiol gamina Sankt Peterburgo fabrikas, sovietiniai Seneliai Šalčiai ir Snieguolės buvo Ukrainos prioritetas, o Lietuva specializavosi gaminant įvairiausias girliandas.

Istorijos sugula į knygą

Klaipėdietės kolekcija atvira visuomenei: kiekvienais metais žiemos švenčių sezonu ji rengia ne vieną, o po kelias žaisliukų parodas bibliotekoje, vitrinose, įvairiuose klubuose ir miestuose, veda seminarus. Štai ir šiais metais jos žaisliukai puošia Klaipėdos cukriniu diabetu sergančių vaikučių klubą "Smalsučiai", Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Moters pomėgis visiems dovanoja ypatingų emocijų: mažiesiems – tai pasakos ir stebuklai, jaunimui – estetikos ir istorijos pamokos, vyresnio amžiaus žmonėms – kelionė į vaikystę.

Prisiminimai sušildo širdis: žmonės atsiveria, išpasakoja, kaip gyveno, šventė Kalėdas, kokie žaisliukai buvo jų namuose.

"Prisiminimai sušildo širdis: žmonės atsiveria, išpasakoja, kaip gyveno, šventė Kalėdas, kokie žaisliukai buvo jų namuose, – šypsosi Nijolė. – Nutinka taip, kad kitą dieną jie man atneša ir dovanoja senų savo šeimos puošmenų. Man visada smalsu, kokiomis istorijomis jos apipintos – turiu net atskirą žaislų istorijų knygą."

N.Bendikaitės kolekcija pasipildo ir kitais įvairiais būdais: moteris lankosi sendaikčių turguose, antikvariatuose, perka internetu, keičiasi su kitais kolekcininkais, lauktuvių atveža draugai ir pažįstami, labai daug puošmenų atiduoda į užsienį emigruojantys tautiečiai. Neretai įsigyti išskirtinių eksponatų pašnekovė vyksta į Rusiją: šioje šalyje kolekcionuoti kalėdinę atributiką labai populiaru, galbūt todėl net keli stambūs Rusijos fabrikai atgaivino tradiciją gaminti senovinio stiliaus kalėdinius žaislus.

Pomėgiu užkrėtė dukrą

"Gimiau ir užaugau Sibire, lietuvio ir rusės šeimoje. Gražiausias prisiminimas iš vaikystės – puošni eglutė, kuriai spindinčius žaisliukus iš pirmų uždirbtų pinigų nupirko tėtis. Negalėjau ja atsigrožėti, užsižiūrėjusi nuskrisdavau į stebuklingą pasakų šalį", – prisimena Nijolė, 1996 m. apsigyvenusi Lietuvoje. Atsivežė ir dėžę su tėvų kauptais kalėdiniais žaislais.

Sumanymas kolekcionuoti kalėdinę atributiką jai kilo prieš trylika metų gimus dukrai Julijai: senais žaisliukai Nijolė ketino puošti žaliaskarę, tačiau pasirodė, kad ne vienas jų įskilęs, ištrupėjęs. Grožio srityje dirbanti klaipėdietė ryžosi žaisliukus restauruoti su akrilu – kaip nagus. Pasisekė! Tada ir gimė mintis pradėti puoselėti naują pomėgį.

"Kolekcija jau tampa liga, kurios simptomus jaučiu ne tik žiemos švenčių sezonu, o ištisus metus", – juokiasi pašnekovė.

Mamos aistrai nėra abejinga dukra Julija, kaupianti savo atskirą žaislų kolekciją. Joje – daugiausia šiuolaikiški, šilti personažai iš įvairių animacinių filmų. Beje, Julijai mama parūpina atskirą eglę, kurią dukra pati puošia, kaip jai patinka.

"Visiems mums reikia pasakos – ji sustabdo akimirką. Bėgame, sukamės darbuose, bet, ištraukus ir atidarius dėžes su kalėdiniais žaisliukais, laikas sustoja – turime puikią progą pabūti su šeima, pagalvoti apie namus, prisiminti nuostabiausias gyvenimo akimirkas, vaikystės dienas, kai buvome saugūs ir mylimi", – mano N.Bendikaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Solveiga

Solveiga portretas
Visada malonu paskaityti.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių