- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Užsienyje sutinku tokių žmonių, kurie teatre nėra buvę. Nežinau, ar Kaune apskritai rastum žmonių, kurie neateina į teatrą", – džiaugiasi ilgametis Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) dirigentas Julius Vilnonis.
Neseniai 60 metų jubiliejų atšventęs kūrėjas dalijasi mintimis apie muzikanto duoną teatre ir varpų muzikos specifiką – juk jo pavardė neatsiejama nuo Lietuvos karilionų muzikos.
– Esate aktyvus kūrėjas, nuveikęs ne vieną su muzika susijusį darbą. Prisipažinkite, kokia veikla užsiimate šią dieną?
– Kauno muzikiniame teatre esu nuo 1979 m. Čia teko dirbti ir chormeisteriu, ir vokalo koncertmeisteriu, ir groti orkestre. Dabar diriguoju nedaug, pagrindinis mano darbas – groti klavišiniais. O už teatro sienų užsiimu pedagogine veikla – dėstau VDU Muzikos akademijoje dirigavimą. Ir dar groju varpais. Tiesą sakant, dėl varpų situacija susiklostė keistokai. Anksčiau grojau Kauno karilionu, o dabar jau metai, kai suspendavau šią veiklą. Dabar su Giedriumi Kuprevičiumi važiuojame groti į Vilnių, kur yra naujas didelis puikus instrumentas. Esame Vilniaus karilionininkai. Kaune nelabai matome galimybių tęsti veiklą, nes nėra aišku, kas ir kaip tai organizuoja. Tad esame kiek atitolinę nuo kariliono reikalų Kaune.
– Kaune visiškai neskambinate varpais?! Labai apmaudu tai girdėti – juk jais grojate jau apie trisdešimt metų.
– Varpais pradėjau groti apie 1983 m., taigi jau bus daugiau kaip trisdešimt metų. Taip, šiandien visiškai Kaune nebegroju. Keitėsi Kauno valdžia ir pačių Kauno menininkų namų, kurie organizuoja tuos varpų koncertus, vadovybė. Anksčiau komisija, sudaryta kariliono reikalams spręsti, buvo vieša, Menininkų namų puslapyje buvo skelbiamos narių pavardės. Dabar to neliko, neaišku, nei kas sprendžia, nei ką nusprendžia. Asociacija "Karilionierių gildija", beje, kurios prezidentu dabar esu, buvo įkurta propaguoti ir koordinuoti su karilionu susijusią veiklą Lietuvoje. Bet šiuo metu "Karilionierių gildija" net neinformuojama apie kariliono veiklą Kaune.
– Kur vis dėlto slypi priežastis: ar tai biurokratiniai aspektai, ar labiau techniniai?
– Iš dalies dėl biurokratinių, iš dalies ir dėl to, kad Kauno menininkų namų vadovybė leido koncertuoti muzikantams mėgėjams. Gildijos pozicija buvo tokia, kaip ir priimta visame pasaulyje, kad muzikantai mėgėjai gali koncertuoti tik išimtiniais atvejais. O dabar ta išimtis tęsiasi nuolat.
– O kaip patekote į varpų muzikos pasaulį?
– Kadangi su G.Kuprevičiumi buvome bendradarbiai, o Viktoras Kuprevičius buvo garbaus amžiaus, buvau pakviestas mokytis groti varpais. Po kelių mėnesių intensyvių pamokų ir repeticijų pradėjau koncertuoti. Mokiausi ir pas Kuprevičius, ir meistriškumo kursuose Danijoje. Teko nemažai koncertuoti užsienyje. Karilionininkas – labai reta specialybė. Grojančių varpais žmonių labai mažai visame pasaulyje.
Tikrieji karilionai yra Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Didžiausias yra Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kuriuo šiandien ir groju.
Olandijoje karilionų yra apie 200. Sakau apytiksliai, nes šių instrumentų kiekvienais metais padaugėja ir, kita vertus, kažkurie būna apleisti, kai tuo momentu nebegalima jais koncertuoti. Amerikoje jų yra daug. Lietuvoje šiuo metu yra trys tikri karilionai. Karilionu galima vadinti instrumentą, kuris turi mažiausiai 23 varpus ir mechaninę standartizuotą klaviatūrą. Yra šalyje – Šakiuose ir Griškabūdyje – dar du instrumentai, kurie santykinai vadinami karilionais. Jie yra elektroniniu būdu sujungti su kompiuteriu ir ten nėra klaviatūros. Žmogus jais negali groti. Todėl tie instrumentai yra tik pusiau karilionai. Suprogramuojama nemažai melodijų, kurios pagyvina miesto gyvenimą, tam tikromis valandomis ką nors sugroja, bet koncertuoti jais negalima. O tikrieji karilionai yra Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Didžiausias yra Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kuriuo šiandien ir groju.
– O ar Vilniuje tradicija groti karilionu yra sena?
– Deja, kol kas Vilniuje nėra muzikantų, galinčių groti varpais. Todėl mes ir važiuojame iš Kauno. Žinoma, dar atvažiuoja ir svečių iš užsienio. Bet ta veikla dar nėra nusistovėjusi, nėra nuolatinės koncertų tradicijos. Viskas dar tik ateityje. Mes skatintume, kad ir Vilniuje atsirastų muzikantų, galinčių koncertuoti nuolat. Klaipėdoje karilionu groja kolegos Stasys Žilevičius ir Kęstutis Kačinskas. Pasaulyje yra labai nedaug varpais grojančių muzikantų ir mes daugmaž vieni kitus žinome, kai kuriuos pažįstame asmeniškai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...