Das Šmeterlingo kronika, arba Istorijos trupiniai Panemunėje

"Kažkada, neatmenamais laikais, Kauno miesto įkūrėjas Kunotas turėjęs ne tik sūnų Palemoną, bet ir ilgai slėptą nesantuokinį sūnų Panemuną. Iš jo vardo vėliau ir kilo Kauno Aukštosios Panemunės vardas. Net Nemunas tada vadinosi Panemuniu, bet, pastačius užtvanką, upė labai susiaurėjo ir visas pavadinimas netilpo. Tada pradėta vadinti Nemunu".

Tai tokią istoriją Das Šmeterlingo kronikose aptiko Darius Bulanavičius. Atsirado ir Panemunio portretas, jo laikotarpio istoriniai paveikslai ir artefaktai.

Juos dar iki lapkričio 15 d. galite pamatyti Kauno Panemunės bibliotekoje.

Konceptuali fikcija

Paroda reali ir puiki. Istorija baigta, fikcija aprašyta ir labai įtikinamai pateikta. Autorius – profesionalus dizaineris, tapytojas, heraldikos specialistas, buriuotojas, pasakų rašytojas, gurmanas ir puikus humoristas. Tikras Panemuniškis savo dvasia, nors įsikūrė čia palyginti neseniai. Žmogus su kaukolėta skarele ir šunimi Panemunėje, Olandas – tarp dizainerių ir buriuotojų.

Savo tapybos ir grafikos darbus D.Bulanavičius kūrė ilgokai: tapė, piešė, kūrė objektus, "mezgė" riteriui šarvus. Sukūrė legendą apie Panemuną ir kronikas. Net paprašė savo žmonos Vilijos patikrinti internete Das Šmeterlingo kronikas. Panemunas buvo toks tikras, kad juo patikėjo net ši labai rimta moteris. Tuoj puolė ieškoti nuorodų ir, žinoma, nieko nerado: jos paprasčiausiai neegzistuoja. Sukurtos buvo tik menininko vaizduotėje ir tapybos darbuose.

Visi parodoje eksponuojami darbai turi savo istorijas, kurios trumpai aprašomos po kiekvienu darbu kaip Das Šmeterlingo kronikos citatos.

Tačiau atsirado legenda, darbai. Visa tai buvo kurta kaip nuotykis sau, bet, susiklosčius aplinkybėms, konceptuali ir kiek ironiška paroda buvo (ir dar tebėra) eksponuojama Kauno Panemunės bibliotekoje viliantis pasiekti ir platesnes ekspozicines erdves.

Visi parodoje eksponuojami darbai turi savo istorijas, kurios trumpai aprašomos po kiekvienu darbu kaip Das Šmeterlingo kronikos citatos. Tačiau autorius nepaprastai įdomiai pasakoja ir apie pačių meno kūrinių inspiraciją ir atlikimą. Galima galvoti, kad tam padėjo jūros vėjas buriuojant, kelionių nuotykiai, heraldikos studijos, ilgi pasivaikščiojimai Panemunės šile vedžiojant šunį, grybaujant ar renkant sraiges gurmaniškai vakarienei.

Humoras ir žaismė

"Mano tikslas – visada kurti taip, kad darbas turėtų užkoduotą potekstę, žiūrovas ne tik žiūrėtų, bet ir pagalvotų. Ypač man priimtini humoras ir žaismė mene. Istorinė tema šiuolaikinėje dailėje – viena slidžiausių, man ji labai artima ir siekiu ją išreikšti savaip. Gyvenu Panemunėje – tai šįkart ir apie Panemunę", – sako parodos autorius D.Bulanavičius.

Kūriniai gimė labai įvairiai: vienus įkvėpė perskaitytas tekstas, sena langinė (Bulanavičiai rekonstravo nusipirktą namą Panemunėje), išlikęs ketaus koklis ar kurtas šeimos herbas.

Ir taip kiekvienas darbas turi ne tik Panemuno istoriją, bet ir savo kilmės mitą. Nepaisant istorinės fikcijos, darbai atlikti itin profesionaliai. Gera tapybos technika, dėmesys detalėms, rėmams rodo autoriaus profesionalumą.

Dariaus žmona juokiasi, kad vyro pomėgis istorijai kartais keldavo nerimą. "Girdžiu – kažkas laša vakarais. Namie tylu, mezgu, o čia – cakt, cakt. Galvojau gal stogas prakiuro, bet juk naujai uždengtas. Ateinu į kitą kambarį, o ten jis iš vielos žiedelių riteriui šarvus veria, vielos žiedelius karpo. Dabar prieangyje riteris ir saugo mus", – šypsosi moteris.

Baisiausia, pasakoja ji, kai vyras aptiko seną langinę ir sumanė darbą "Potvynis už lango". ("Tais laikais, kai kunigaikštis Panemunas dar nebuvo užtvankos pastatęs, ją siaubė dideli potvyniai. Trobas iki stogų užsemdavo", – citata iš Das Šmeterlingo kronikos). Tuomet kūriniui namie džiovino žuvų odas. Kvapas buvo nenusakomas, bet rezultatas – nuostabus.

Tačiau ir vėl nuotykių netrūko. Kuriant (ir jau baigiant) meno objektą "Vielkovyšytkių lobis" ("...tiek iš to lobio ir teliko, mat jį išvogė nežinomas gudas", – citata iš Das Šmeterlingo kronikos), belakuojant atklydo toks vabalėlis "blakė kareivėlis", kuris taip ir paliko, kaip kūrinio dalis, papildęs kompoziciją.

Ir iš kur Nemune atsirado kormoranai, tokie panašūs į Romos simbolį erelį, menininkai taip pat perskaitė kronikose.

Panemunėje eksponuojama tik nedidelė D.Bulanavičiaus kūrybos lobio dalis. Dalis jau išdovanota, dalis dar namie, kiti darbai dar tik gimsta, kaip antai "Šveiko nuotykiai" ant neseniai perdažytos jų šeimos namo sienos Gailutės gatvėje.

Kalbu apie parodą linksmai, kaip apie nuotykį. Tačiau kiekvienas kūrinys tikrai pareikalavo iš autoriaus nenusakomos kantrybės, profesionalumo ir minties.

Kūrybos draugai

Darius – pasaulio žmogus, tačiau namuose jo laukia linksma kompanija, kuri vis gausėja.

Žmogus su kaukolėta skarele gerai žinomas Panemunėje. Visada vedinas grakščiais šunimis matomas Nemuno pakrantėse. Deja, dabar liko tik vienas draugas – Amigo. Bet namuose laukia ištikima kuosa Nelsonas – kažkieno pašautas paukštis, priglaustas, išgydytas ir mylimas. Šiemet patyliukais į namus atklydo dar viena gyventoja – katė, o vasarą miniatiūriniame sodo tvenkinėlyje gyvena ančių porelė.

Visiems užtenka vietos jaukiuose namuose, kur keliones mena didelės kriauklės, kur Darius konstruoja keistokus baldus, kur skamba gera muzika, renkasi draugai ir skraido mūzos. Kur skaitomos Das Šmeterlingo kronikos ir kuriamos neįtikėtinos istorijos. Šiandien gimsta nauja istorija, papuošianti Panemunės vardą ir gatvę. Telieka laukti naujų Dariaus idėjų, paodų ir kelionių. Palinkėkime gero vėjo Olandui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Dariau, piešk piešk, netingėk! Linkėjimai iš Liuksemburgo!

Julius

Julius portretas
Noriu padekoti talentingam zmogui. Jo rankos ir sirdis lydi Bike show millennium daug daug metu.

linkiu

linkiu portretas
sėkmės tampant tikru Panemuniškiu.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kaune – žmogus, išvertęs F. Chopiną į džiazo kalbą
    Kaune – žmogus, išvertęs F. Chopiną į džiazo kalbą

    Kai ant fortepijono klaviatūros bėgioja Peterio Beetso pirštai, daug kartų girdėta frazė "klasikinis džiazas" įgauna naują prasmę. Nyderlandų džiazo pianistas savo gimtąją šalį garsina ne tik kurdamas plunksnos lengvumo im...

    1
  • Kauniečiai šventes sutikti kviečiami varpų muzikos koncertuose
    Kauniečiai šventes sutikti kviečiami varpų muzikos koncertuose

    Kauniečiai kviečiami sutikti šventes varpų muzikos koncertuose. Kiekvieną gruodžio sekmadienį 16 val. ir Naujametę naktį – 30 min. iki vidurnakčio Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės kariliono muzika. Varpais skambins karil...

  • Susižavėjimas M. K. Čiurlioniu virto monumentaliu veikalu
    Susižavėjimas M. K. Čiurlioniu virto monumentaliu veikalu

    Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje pristatyta unikali knyga "Baltijos šalių menas XIX–XX a." Joje pasakojama apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos profesionalaus meno pradžią, dailininkų kūryba pateikia...

  • K. Šakenio gyvenimo stotelės
    K. Šakenio gyvenimo stotelės

    Inžinieriaus, pedagogo, politikos ir visuomenės veikėjo Konstantino Šakenio gyvenimas margas, įvairiaplanis ir kartu nuosekliai kryptingas, tarsi kortelės katalogo "Lietuva" stalčiukuose. Tų stalčiukų, K.Šakenio gyvenimo stotel...

  • „Ąąąąąąžuolissimo“: nuo estrados iki klasikos
    „Ąąąąąąžuolissimo“: nuo estrados iki klasikos

    "Ąąąąąąžuolissimo" – tokiu skambiu pavadinimu į solidų 60-mečio jubiliejų pakvietė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas". Lapkričio 20-osios vakarą į Kauno valstybinę filharmoniją kauniečius subūr...

    1
  • M. Nemčenko meditacija gandrų migracijos keliais
    M. Nemčenko meditacija gandrų migracijos keliais

    Gandras lietuvių tautosakoje – laimės, gerovės nešėjas, todėl pamačius jį gamtoje kyla teigiamos emocijos. Tačiau danguje skraidantis paukštis nėra tik simbolis. Kaip taikliai pastebi dokumentinio meninio filmo "LAK", api...

  • Kaunas ir jaunimas: kurti, o ne stebėti
    Kaunas ir jaunimas: kurti, o ne stebėti

    Miestas – tai pirmiausia jo žmonės. Koks bus Kaunas po 20 ar 50 metų? Atsakymą į šį klausimą galime bandyti rasti pasikalbėję su jaunais žmonėmis. Išgirdę, pamatę ir pajutę, kas jiems rūpi, galime nuspėti, kaip gyvens ir kuo...

  • N. Vaitkaus spalvos ir faktūros – tarsi prasmių kelio ženklai
    N. Vaitkaus spalvos ir faktūros – tarsi prasmių kelio ženklai

    Kaunietis dailininkas Nerius Vaitkus savo tapybos darbais Vilniaus universiteto Kauno fakultete klausia: "Kodėl aš čia?". Antrindami menininkui parodos lankytojai gali leistis į savojo atsakymo paieškas, o ryškūs spalvomis ir...

    2
  • Išrinko 16 miestų Europoje, kuriuos verta aplankyti: Kaunas – trečioje vietoje
    Išrinko 16 miestų Europoje, kuriuos verta aplankyti: Kaunas – trečioje vietoje

    Turite laisvo laiko ir norite tyrinėti Europą? Portalas „Time Out“ paskelbė šešiolika Senojo žemyno miestų, kuriuose vertėtų apsilankyti 2022 metais.  ...

    9
  • A. ir P. Galaunių namai kviečia į architektūrinę kelionę
    A. ir P. Galaunių namai kviečia į architektūrinę kelionę

    Ketvirtadienio vakarą Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – A. ir P. Galaunių namuose bus atidaryta paroda „Moder… Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“ atidarymas. ...

Daugiau straipsnių