- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautiniame šiuolaikinio cirko festivalyje "Cirkuliacija’19" tarp daugelio kitų užsienio atlikėjų lankysis ir viena įdomiausių trupių iš Danijos – "Glimt". Stipriai įtraukiantį monospektaklį "Sizifas kyla" pristatys atlikėjas ir vienas pagrindinių trupės steigėjų Larsas Lindegaardas Gregersenas.
"Glimt" – profesionalaus scenos meno kompanija, įkurta 2002 m. Trupė sujungia šiuolaikinį cirką, šokį ir fizinį teatrą, siekdama kurti novatoriškus ir stipriai paveikius spektaklius, keliančius aktualius klausimus apie šių dienų visuomenę ir laiką, kuriame gyvename. Apie tai, kodėl ir kaip festivalyje pristatomame spektaklyje yra tyrinėjamas Sizifo mitas ir kokia yra daniško šiuolaikinio cirko savastis, – pokalbis su spektaklio idėjos autoriumi ir atlikėju L.Lindegaardu Gregersenu.
– Kas yra šiuolaikinis cirkas "Glimt" akimis?
– Šiuolaikinis cirkas mums suteikia galimybę naudoti fiziškai kuriamas metaforas ir išreikšti sudėtingas temas visiškai nenaudojant žodžių. Jis atveria interpretacijos galimybes, todėl pasirodymų metu vyksta suvokimo dialogas, o ne vienakryptė komunikacija tarp scenos ir auditorijos.
Savo pasirodymuose norime tyrinėti ir kartu išplėsti fizinio judėjimo galimybes ir tai panaudoti išreiškiant tam tikras konkrečias temas. Fiziškumo ir idėjų jungtis kuria atvirą siužetą, atveria gilesnius sluoksnius, tad kiekvienas žiūrovas tą patį vaizdinį gali suprasti kitaip. Vieni dėmesį fokusuoja į mūsų fizines galimybes, kiti – į kuriamą istoriją, dar kiti – į pasirodymo metu gimstančius abstraktesnius vaizdinius, metaforas.
Mano akimis, cirkas yra ekstremalus pasirinkimas. Ekstremalus įsitraukimas ir absurdiškumas. Cirko artistas privalo praleisti tūkstančius valandų treniruodamasis, iš pažiūros, absurdiškus judesius ar techniką.
Aiškėja, kad mes patys esame mūsų darbas, dirbame prie savo asmenybių projektų ir šiame darbe pabaigos nėra. Darbo tik daugėja, ir juo gali tapti bet kas.
– Kas jus paskatino cirko kalba kalbėti apie Sizifo mitą ir jo atspindžius šiuolaikinėje visuomenėje?
– Mano "Sizifo" projektas prasidėjo nuo perskaitytos Albert'o Camus esė. Bet labai greitai viskas išaugo į kažką didesnio. Ištyrinėjau visus graikų mitus, kuriuose yra vaizduojamas Sizifas, ir radau labai įvairiapusį ir net prieštaringą jo charakterį. Tačiau kai kurios savybės vis pasikartodavo: tai maištautojas, antiautoritarinė figūra, labai gudrus, visada pirmiau pasitelkiantis protą, o ne raumenis.
Akivaizdu, kad šis personažas nepasiduotų besikartojančių dalykų keliamai kančiai. Jis veikiau pakeistų savo suvokimą apie tai, kas yra kartojimasis, ir taip jį įveiktų. Mes Sizifą perkėlėme į šiuolaikinį kasdienį gyvenimą, vaizduodami dabartinę darbo aplinką – biurą ir joje dirbantį žmogų. Aiškėja, kad mes patys esame mūsų darbas, dirbame prie savo asmenybių projektų ir šiame darbe pabaigos nėra. Darbo tik daugėja ir juo gali tapti bet kas. Žinoma, tai nėra geras gyvenimo būdas, ir šis spektaklis siūlo pamatyti tai, kaip personažas, panašus į Sizifą, gali pakeisti nesibaigiančio darbo suvokimą.
– Ar pasirodymas siūlo realią galimybę, kaip būtų galima išėjus iš pasirodymo keisti darbo principus realiame gyvenime?
– Abejoju, kad cirkas gali tiesiogiai išspręsti panašias problemas, bet jis gali stipriai įkvėpti keisti požiūrį. Kaip bet kuris scenos menas, cirkas atspindi visuomenę ir gali pasiūlyti į problemas pažvelgti kitaip, naujai. Kai taip atsitinka, pajuntu viltį, kad, taip, šiuolaikinis cirkas keičia žiūrovo gyvenimą. Galbūt subtiliai, galbūt pasąmoningai, bet jis pasėja sėklą naujo požiūrio, kaip būtų galima naujai pažvelgti į visuomenę, kurioje gyvename, ir mus kamuojančius klausimus. Tokią galimybę suteikia ir šis spektaklis, kurį, kaip lygiaverčiai partneriai kuria akrobatika, muzika ir scenografija.
– Kokia jūsų, kaip šiuolaikinio cirko artisto, darbinė kasdienybė?
– Stipriai tave įtraukiantis ir visiško atsidavimo reikalaujantis specialios technikos tyrimas ir mokymasis yra tai, kas man apibrėžia cirką. Ir tai vis dar yra reikalinga. Tai gali būti senos tradicinės cirko disciplinos, atrastos naujais būdais, arba visiškai naujos. Man abu būdai yra vienodai įdomūs.
Šiuolaikinio cirko artistas yra menininkas, išmanantis daugelį meno rūšių. Jis vienu metu gali būti akrobatas, šokėjas, aktorius, dailininkas ir t.t. Ir jis turi laisvę pasirinkti, kurią dar meno rūšį norėtų išbandyti. Paprastai kitų menų disciplinų studijavimo poreikis ateina su laiku, galbūt ne iškarto, bet, mano požiūriu, tai yra labai svarbu. Jis tiesiog yra būtinas.
Ne visi cirko artistai nori būti kūrybingais menininkais, ne visi nori patys kurti savo individualius pasirodymus, kai kurie tiesiog nori išmokti tam tikrą techniką ir ją demonstruoti scenoje bei tobulinti toliau. Ir tai yra gerai, tai yra priimtina, bet mano kasdienybė susideda iš daug valandų, skirtų ne tik tam tikriems fiziniams įgūdžiams tobulinti, bet ir kūrybiniams eksperimentams.
– Ar Danijoje šiuolaikinis šokis populiarus?
– Sostinėje veikia pagrindinė cirko mokykla. Čia ketverius metus buvo bandoma cirką paversti universitetine studijų programa, šį laiką ji buvo testuojama, tačiau šiuo metu viskas sustojo, nes neaišku, kaip toliau klostysis finansavimo reikalai. Didžiuosiuose Danijos miestuose šiuolaikinis cirkas yra labai populiarus. Tačiau mažesniuose miestuose ir rajonuose žmonės vis dar mažai žino, kas tai yra. Bet vyksta edukacija ir populiarumas plečiasi, nes šiuolaikinis cirkas turi galimybę "prisijungti" prie įvairios auditorijos, ne vien teatro, ir tai yra didžiulis pranašumas.
– Kaip nusiteikus reikėtų ateiti į jūsų pasirodymą "Sizifas kyla"?
– Kviečiu į spektaklį ateiti atviru protu!
Kas? Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis "Cirkuliacija’19". Trupės "Glimt" (Danija) spektaklis "Sizifas kyla". Poetiška, aštri ir juokinga Sizifo mito interpretacija iš šiuolaikinės perspektyvos.
Kur? Dainavos mikrorajone, buvusiuose vaikų namuose "Atžalynas" (Partizanų g. 85).
Kada? Birželio 14 d. 19.30 val. Po spektaklio vyks diskusija, kurioje dalyvaus trupė "Glimt".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...