Bibliotekininkai, šiandien į rūmus Radastų gatvėje kvietę visus – vaikus, tėvus ir senelius – stengėsi pasiūlyti veiklų kiekvieno skoniui. 

Šventę pradėjo Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų šokių ir dainų kolektyvai. Į svečius atkeliavo rašytojai, Lietuvos zoologijos sodo edukatoriai, bibliotekininkai iš Šiaulių ir Panevėžio.

Vaikų džiaugsmui, trečiajame bibliotekos aukšte veikia fotobūdelė, kur nusifotografavus galima gauti momentines nuotraukas. „Aš noriu fotografuotis su akiniais!“ „O aš su ūsais!“ „Man lūpas duokit!“ – prie būdelės momentinei fotosesijai ruošėsi vaikai.

„Labai patiko. Neprisimenu, ar kada nors šioje bibliotekoje esu buvusi. Bet, manau, dar ateisiu. Iš pradžių pašokom su šokių klubu „Mida“, o tada atėjom čia su mama nusifotografuoti. Dabar piešiu, o paskui eisim pasižiūrėti, ką dar čia galima pamatyti“, – pasakojo antrokė Laura.

Netoliese įsikūrė kvepiančių knygų salonas. Šalia skirtingų kvapų žvakių čia paruoštos skaityti knygos su paženklintu su žvakės kvapu susijusiu puslapiu. „Mama, koks čia kvapas? Labai skaniai kvepia“, – klausinėjo prie žvakių palinkęs juodaplaukis berniukas. „Tuoj išsiaiškinsim“, – atsakė šalia stovėjusi moteris ir atsivertusi šalia stovėjusios Alessandro Baricco knygos „Jūra vandenynas“ paženklintą vietą ėmė skaityti: „Išniro akyse moters iš anapus jūros, kurią kadaise buvo sutikęs ir jau niekada vėliau nebesutiko, kvapas, kad kelionės pabaigoje sustotų ties vaisiaus kvapu, vaisiaus, kuris, kaip sakė, auga tik jūros pakrantėje, pietų kraštuose.“  

Bibliotekos laiptinėje įsikūrė stendas su užrašu „Aklas pasimatymas su knyga“. Gražiai supakuotos, į popierių įvyniotos knygos laukė žadėdamos paslaptį: šventės dalyviai galėjo pasirinkti po vieną knygą, spręsdami vien iš knygos įpakavimo ir trumpo ranka ant įpakavimo surašyto aprašymo. „Tikra istorija. Karališka šeima. Tarptautinis bestseleris“, – skelbė užrašas ant vienos iš dovanojamų knygų.

Į paskaitą „Apie pyragus ir kitus skanėstus Lietuvos gastronomijos istorijoje“ pakvietė profesorius Rimvydas Laužikas. Paklaustas, ar lietuviai gali pasigirti istorinių saldumynų gausa, lektorius atsakė: „Viskas priklauso nuo istorinio laikotarpio. Kuo giliau į praeitį leisimės, tuo saldumynų įvairovė mažesnė. Jei kalbame apie viduramžius, kokie 4–6 lietuviški saldumynai buvo. Jei kalbame apie seniausius ir egzotiškiausius lietuviškus saldumynus, tai yra agurkas su medum. Jis yra užfiksuotas net Jogailos dokumentuose. Iki pat XX a. tie, kurie važiuoja per Lietuvą, karts nuo karto šį saldumyną pastebi, jį mini kaip egzotišką lietuvišką saldumyną, nebūdingą kitiems kraštams. Kitas senas lietuviškas saldumynas yra skanėsis. Tai tarsi bandelė su įdaru. Gali būti, kad skanėsio istorija siekia dar senesnius laikus – tuos, kai formavosi Lietuvos valstybė.“

Švenčiame ir su saldumynais, ir su degustacijom, ir su kinu, ir su spektakliu, koncertais – su viskuo.

Pasak R.Laužiko, vienas iš senųjų lietuviškų saldumynų, žinomų iki šių dienų, yra obuolių sūris. „Viduramžiais buvo žinomi tokie saldumynai kaip konfektai, arba sausosios uogienės. Dar iš viduramžių iki mūsų laikų ateina meduoliai, vafliai, beigeliai arba baronkos. Taigi, senųjų saldumynų pasirinkimas buvo ne toks jau skurdus. Ir, kas įdomiausia, nemažai jų išliko iki šių dienų. Toliau saldumynų įvairovė auga, atsiranda visokie sausainiai, pyragai, tortai ir kiti saldumynai. Ir kuo arčiau mūsų laikų, tuo jų įvairovė didesnė“, – pasakojo profesorius.

Šalia auditorijos, kur vyko R.Laužiko paskaita, įsikūrė Alos Volkovos, menininkės, kuriančios instaliacijas iš knygų, specialiai šiai šventei iš knygų sukurtas draugystės ir meilės labirintas. 

Ketvirtajame aukšte vienai dienai iš senamiesčio persikėlė veganiškų patiekalų kavinė „Chaika“. „Štai – firminiai mūsų keksiukai ir kiti saldumynai. Visi – be gyvulinės kilmės produktų. Tai yra be kiaušinių, pieno, be to, be gliuteno“, – pasakojo kavą pilsčiusi ir veganiškus patiekalus siūliusi kavinės bendraturtė Silvija Butkutė. Pasak jos, tai, kad kavinė atkeliavo į biblioteką, yra labai simboliška. „Pas mus kiekvieną dieną žmonės skaito knygas, laikraščius, žurnalus. O dabar mes su kava ir saldumynais atkeliavome ten, kur žmonės skaito knygas. Tokia kaimynystė mums labai tinka“, – pastebėjo S.Butkutė.

Itin tinkama knygų kaimynyste paveikslams džiaugėsi ir dailininkė Gabrielė Aleksė. Bibliotekoje atidaryta pirmoji jos personalinė paroda „Perspektyva tai taškas horizonte“. Šviesių pastelinių spalvų minimalistiniuose paveiksluose – architektūrinės ir kitos geometrinės formos, atskiri kraštovaizdžio elementai ir daug erdvės. „Geresnės vietos nei čia parodai nelabai žinau. Mano tėtis, dailininkas Vytautas Tamoliūnas, čia dirbo. Aš dažnai vaikystėje čia ateidavau – pas tėtį. Man ši biblioteka beveik kaip antri namai“, – pasakojo jauna menininkė.

Čia vyksta ir susitikimai su rašytojais, edukaciniai užsiėmimai, veikia improvizuotos teatro dirbtuvės, klausomasi kitų paskaitų.

„Bibliotekos gimtadienį norėjome švęsti ne tik su knygomis, bet ir su saldumynais. Juk koks gi gimtadienis be saldumynų? – šyptelėjo KAVB edukacinės veiklos koordinatorė Julija Genienė. – Tiesa, šiandien bibliotekoje galima paragauti ne tik saldumynų – ir aitrių pipirų, ir karštų sumuštinių. Švenčiame ir su saldumynais, ir su degustacijom, ir su kinu, ir su spektakliu, koncertais – su viskuo.“

Kaip skelbia organizatoriai, iki vėlyvo vakaro vyksianti mažiems ir dideliems subalansuota šventė džiugins gausybe įvykių, edukacijų, paskaitų ir netikėtų susitikimų.

Šventės kulminacija J.Genienė pavadino 21 val. vyksiantį spektaklį-atmosferinį dangaus stebėjimą „Signalai“.