Nuo birželio mėnesio įvairiose Kauno galerijose, muziejuose bei viešosiose miesto erdvėse paroda pristatė 30 tarptautinių menininkų darbus. Ekspoziciją atidariusios menininkės I. Galinytė ir A. Papathanasiou  rugsėjo 28-29 d. kviečia į baigiamąjį pasirodymą, kuris, tikimasi, taps laikinu šios bienalės kelionės taško pažymėjimu.

Dviejų menininkių – I. Galinytės ir A. Papathanasiou – keliai susitiko Watermill Centre Niujorke (JAV) vykusios ir Roberto Wilsono vadovaujamos Tarptautinės vasaros mokyklos metu. Suartintos tarpdisciplininių meno kūrimo metodų ir siekdamos rasti geriausią terpę kiekvienam savo projektui, Inga ir Anna iš karto rado bendrą kalbą, ir įsitraukė į ilgalaikį projektą „F.T.I.J.s“ (FIRST TIME IN JACUZZI. sorry). Pirmasis jų bendradarbiavimo rezultatas – performansas „Empatiškas kūnas“ buvo įgyvendintas Gedimino ir Nomedos Urbonų inicijuotame Pelkių Paviljone šešioliktoje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje.

Skaitydama tikrus ir išgalvotus gimtojo miesto pasakojimus, pradėjau jį suvokti kaip vienumoje žaidžiantį vaiką. 

Specialiai Kauno bienalei „Po išvykimo | Prieš atvykstant“ sukurtas performansas „Empatiškas kūnas: savo būgno ritmu“ – jau trečiasis dueto susitikimas fiziniam ilgalaikio projekto pristatymui. Trijų dalių performansas tęsėsi visos Kauno bienalės metu, persikeldamas iš asmeninės istorijos į trauminę Kauno miesto patirtį.

„Mano ryšys su šiuo miestu visada buvo sudėtingas. Gyvendama čia jaučiau didelį norą kuo greičiau iš čia išvykti, pabėgti, tačiau dėl pačių įvairiausių priežasčių man vis tekdavo čia sugrįžti. Stengiausi pamatyti ir šviesiąją miesto pusę, tačiau visuomet atsitrenkdavau galva į pilką asfaltą. Tai buvo mėlynė, kuri negalėjo likti nepastebėta. Kauno bienalės ir „F.I.T.J.s“ projekto dėka aš pagaliau įminiau mįslę, pripažinau sudėtingą, trauminę miesto istoriją. Skaitydama tikrus ir išgalvotus gimtojo miesto pasakojimus, pradėjau jį suvokti kaip vienumoje žaidžiantį vaiką, ieškantį sąsajų. Taigi, pradėjau empatišką dialogą,“ – sako I. Galinytė.

Organizatorių nuotr.

Dvyliktosios Kauno bienalės uždarymo savaitgalį Kauno geležinkelio stotyje vyks trečioji performanso dalis. Tai pirmosios dalies atsikartojimas, apjungiant visą bienalės metu vykusią Ingos komunikaciją su gimtuoju miestu, per jo istorinę trauminę patirtį bei asmenines žmonių istorijas.

Kiekvienas pasakojimas įrėžtas į platformą Kauno geležinkelio stotyje, tapo asmeninių išgyvenimų atspindžiu bei ženkliai transformavo pagrindą, ant kurio menininkės atliko pasirodymą bienalės pradžioje. Trečiąją dalį menininkės vadina tam tikru ritualiniu atsikartojančiu ciklo užbaigimu, laikinu kelionės taško pažymėjimu su naujam etapui būdingomis korektūromis.

Performanso „Empatiškas kūnas: savo būgno ritmu“ metu menininkės kviečia žmones drauge stebėti žvaigždes, o vėliau ir miegoti po atviru dangumi. „Viena esminių „F.I.T.J.s“ projekto sudedamųjų dalių – mūsų audiovizualus tarpusavio dienoraštis, kuriame mažomis dozėmis dalijamės kasdienėmis patirtimis. Dažnai tai darome dienos pabaigoje prieš eidamos miegoti. Lyg sakytume „pažiūrėk, ką šiandien sužinojau“, arba „aš su tavimi“. Dažniausiai tai būna paskutinė dienos metu gauta informacija, su kuria ir užmiegame. 

Mūsų vakariniai informacijos mainai siejasi su romantizuotu ir jau ko ne ikonišku žvaigždžių stebėjimo veiksmu, kurį lydi nostalgija dėl ko nors ar kažko, kas fiziškai nėra šalia. Norėjome tai paversti dalimi performanso, nes tai kažkas labai intymaus, naivaus ir pasąmoningai empatiško. Pirmoje ir trumpesnėje performanso dalyje naudojame asmenines ir bendras (Kauno miesto) traumines patirtis, todėl miegojimas po to prilygsta gijimo arba paleidimo aktui,“ – apie performansą pasakoja Inga.

Kauno bienalės „Po išvykimo | Prieš atvykstant“ Kauno geležinkelio stoties platformoje rugsėjo 28-29 d. performansas „Empatiškas kūnas: savo būgno ritmu vyks:

nuo 19 iki 20 val. – empatijos paieškomis grįstas performatyvus pokalbis, apjungiantis visas kūrinio dalis, vykusias 12-osios Kauno bienalės metu.

Nuo 20 iki 6 val. – po menininkių dialogo – miegojimas po žvaigždėmis. Publika yra kviečiama prisidėti prie šio veiksmo. Ši bendra patirtis sukuria erdvę ir laiką gijimui, taip pat pabudimui su saulėtekiu, vedančiu į naują pradžią.