Australijoje gimusi kūrėja įkvėpimo ieško lietuvių tautosakoje

Muziejus – ta vieta, kur persipina įdomiausios žmonių istorijos. Taip galima apibūdinti Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidarytą parodą "Eglė ir vilkmergės". Jos autorė – menininkė, Australijos lietuvė ir M.K.Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė Jazmina Cininas.

Lietuvos trauka

Bėgdami nuo karo, J.Cininas seneliai drauge su kitais emigrantais pasitraukė į tolimąją Australiją, kur pradėjo gyvenimą nuo pradžių.

Menininkė gimė ir augo šiame žemyne, tačiau su ja puikiausiai kalbamės lietuviškai. Lietuvybę, pačios teigimu, padeda išsaugoti aktyvi ir stipri lietuvių išeivijos bendruomenė, choras ir lietuviško folkloro ansambliai. Vieno iš jo narė yra ir J.Cininas – drauge su savo vyru dainuoja ansamblyje "Pamesta klumpė". Jiedu per parodos atidarymo šventę visus Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus lankytojus nustebino drąsiai duetu ant scenos užtraukę lietuvių liaudies dainą "Pragėriau žirgą".

J.Cininas Lietuvoje lankosi nebe pirmą kartą: šalyje menininkė jau anksčiau yra surengusi savo darbų parodą, su folkloro ansambliu dalyvavusi dainų šventėje, o po dvejų metų planuojama dar viena jos paroda Vilniuje. Anot menininkės, kelionės į Lietuvą ir pokalbiai su čia gyvenančiais žmonėmis yra pats geriausias būdas išsaugoti lietuvių kalbą ir ryšius su lietuvišku identitetu.

"Lietuva mums dabar yra kaip antri namai. Džiugu, kad pradedu vis dažniau čia lankytis. Kuo dažniau, tuo geriau. Man labai patinka Lietuva", – sako J.Cininas.

Kūrybos tranzitai

Noriu parodyti, kad toje žvėriškojoje pusėje galima rasti daug jėgos ir laisvės. Svarbu užmegzti ryšį su vidiniu gyvuliu.

Atsitiktinai reklamoje pamačiusi savo prosenelio nuotrauką, menininkė atvyko į muziejų norėdama daugiau apie jį sužinoti, o parodos rengėjai pakvietė ją surengti savo darbų parodą, kurioje eksponuojami linoraižio technika sukurti jos paveikslai ir meninės knygos.

Parodos koordinatorė Eglė Komkaitė parodą pristato vienu žodžiu: "Transas: transatlantinė, transformacinė transinė kelionė. Nuo Australijos iki Lietuvos. Nuo australiškos iki baltiškos kultūros."

Parodos pavadinimas "Eglė ir vilkmergės" atskleidžia vyraujančią kūrinių temą. Iš paveikslų į žiūrovus žvelgia įvairiausius moterų pavidalus įgaunančios vilkės ir į vilkes įsikūnijančios moterys.

Paveikslai sukurti naudojant sudėtingą linoraižio techniką – iškiliaspaudės grafikos technika, kai rankiniu būdu raižant linoleumą gaminamos klišės, kurios vėliau atspaudžiamos ant popieriaus. Kuo daugiau spalvų naudojama piešinyje, tuo šis procesas yra sudėtingesnis. Anot J.Cininas, vieno paveikslo gamyba užtrunka daugiau nei tris mėnesius.

Moters-vilko galia

Tyrinėdama moterų-vilkių fenomeną jau du dešimtmečius J.Cininas ieško meninio įkvėpimo. Kaip pasakoja pati autorė, viskas prasidėjo išgirdus Vilniaus miesto legendą apie Geležinį Vilką.

Gilindamasi ir ieškodama daugiau informacijos, mituose ir tautosakoje ji atrado daug medžiagos apie moteris-vilkes. Vienas plačiausiai žinomų tokių mitų pavyzdžių – romėnų pasakojimas apie Remą ir Romulą išauginusią vilkę.

Menininkė norėjo sulaužyti plačiai populiariojoje kultūroje įsišaknijusius vyro, kaip vilko ir vilkolakio įvaizdžius: "Man buvo įdomiau patyrinėti moteriškus vilkus. Man pavyko rasti daug medžiagos ir istorijų, tad nusprendžiau, kad reikia jas garsinti. Man buvo svarbu parodyti vilkolakius tokiu būdu, kad jie nebūtų kaip Holivude. Kad jie nebūtų baisūs ar siaubingi, o būtų žmogiški."

Žiūrint į moterų-vilkių paveikslus, galima įžvelgti sąsajų su Clarissa Pinkola Estes bestseleriu "Bėgančios su vilkais", feministinėmis ir moters emancipacijos idėjomis. Pati autorė pabrėžia: nors ši knyga jai buvusi įdomi, tokių idėjų jos kūryboje iš tiesų galima įžvelgti, tačiau savo kūriniais ji visų pirma norinti pasikalbėti apie tamsiąją, žvėrišką žmogaus pusę.

"Noriu parodyti, kad toje žvėriškojoje pusėje galima rasti daug jėgos ir laisvės. Svarbu užmegzti ryšį su vidiniu gyvuliu. Jeigu priimi tą savo pusę, imi labiau gerbti gamtą, jautiesi esantis jos dalimi. O tuomet nori labiau ją ir visus gyvus padarus saugoti", – mano J.Cininas.

Tvarus pasaulio suvokimas

Dalis parodos yra skirta J.Cininas kurtoms meninėms knygoms. Jas autorė gamina koliažo principu iš aplinkoje rastų medžiagų: iš panaudotų verslo vokų, sąskaitų, reklaminių skrajučių, nereikalingų enciklopedijų iliustracijų ir pakuočių.

Autorė knygas gamina medžiagas pjaustydama peiliuku, o vienos knygos gamyba užtrunka 3–4 mėnesius.

Žiūrint į šias fantasmagorines knygas, ateina suvokimas,  tinkamose rankose iš nieko (šiuo atveju, iš atliekų) gali gimti stebuklai: miškas pilnas gyvūnų, jūra su visu povandeniniu pasauliu, iš pieno pakuočių sukurti tautines juostas primenantys ornamentai.

Knygų siužetuose dominuoja gamtos tematika. Anot J.Cininas, gamta – vienas pagrindinių jos įkvėpimo šaltinių.

"Man labai svarbu saugoti gamtą. Ypač dabar, kai Australijoje gaisrai, tikra apokalipsė. Čia, Lietuvoje, dar galima drąsiai oro įkvėpti. Kurdama šias knygas galvojau apie šiukšles ir norėjau, kad jų pasaulyje būtų mažiau, o namuose mes visada turime daug nereikalingų popierių ir medžiagų. Kaip ir minėjo E.Komkaitė, tai yra transformacija. Iš nieko – į kūrinį", – kūrybos ir aktualijų sąsajas atskleidė menininkė.

Dovana muziejui

J.Cininas Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui dovanoja du savo kūrinius, pasakojančius su Kauno miestu susijusias istorijas. Pirmasis paveikslas – tai linoraižinys "Olga buvo populiarus traukos objektas vestuvėse 2012 m." Jame pavaizduotas baleto artistės, baletmeisterės, dailininkės ir vienos iš "Vilkolakio teatro", veikusio Kaune 1920–1925 m., iniciatorių Olgos Dubeneckienės portretas.

Kuo daugiau spalvų naudojama piešinyje, tuo šis procesas yra sudėtingesnis. Anot J.Cininas, vieno paveikslo gamyba užtrunka daugiau nei tris mėnesius.

Kita dovana taip pat susijęs su Kauno erdvėse įvykusia neįtikėtina istorija. Linoraižinys ir medžio reljefas vadinasi "Rima supranta gimimo Kūčių vakarą prakeiksmą 2006 m." ir pasakoja istoriją, nutikusią Ąžuolyno parke.

"Tai labai kaunietiškas darbas. Kai pirmą kartą su vyru keliavome Lietuvoje, per mūsų medaus mėnesį, tik atvykus, iš Kauno Zoologijos sodo pabėgo vilkas, vardu Lapsis. Ąžuolyno parke policija pabėgusį vilką nušovė. Mes ėjome pažiūrėti į parką – ten radau kraujo, dantis, kailio likučių, o priėjus Zoologijos sodą pamačiau prie aptvaro ant sniego daug vilko pėdų. Jų atvaizdą panaudojau savo paveiksle", – pasakoja menininkė.

Paveiksle matomas moters veidas – tai J.Cininas vyro brolio žmona Rima, kuri yra gimusi per Kūčias. Anot vienos legendos, kurią menininkė rado tyrinėdama tautosaką, žmonės, gimę Kūčių naktį, gali pavirsti į vilkolakius. Taip menininkės kūrinyje persipynė pabėgusio vilko istorija, šeima ir senieji tikėjimai.

Kūrybos genai

Pirmą kartą rengdama personalinę parodą Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje J.Cininas neslėpė jaudulio: "Tai yra mano svajonės išsipildymas. Labai ačiū, niekada negalvojau, kad tokiame muziejuje bus eksponuojami mano paveikslai. Kartais negaliu patikėti, kad tokia didelė Lietuvos meno žvaigždė yra mano giminaitis."

Paklausta, kokia jai yra M.K.Čiurlionio kūryba, menininkė teigia, kad įžvelgia panašumų su prodėdės kūryba: "Jam irgi buvo įdomi mitologija, transformacijų tema, kitoks pasaulio suvokimas. Man labai patinka toks jo požiūris į pasaulį. Gal ir aš į tą pusę mąstau. Motyvas panašus. Kelionės, transformacijos. Aš pati esu moteris iš toli, Australijos lietuvė. Transformacijos man taip pat nesvetimos."

J.Cininas meno kūriniai yra susilaukę tiek tarptautinio, tiek nacionalinio pripažinimo. Jos kūrinius yra įsigijusi Australijos nacionalinė galerija, Lietuvos dailės muziejus ir MARKK etnografijos muziejus Hamburge, Vokietijoje; personalinės menininkės parodos buvo eksponuojamos galerijose Melburne, Vilniuje ir Tartu.

Kaip menininkės kūrybą lietuviškais ir baltiškos tautosakos motyvais priima ir supranta australai, kurių mitologija ir tradicijos kitokios? J.Cininas atsako, kad geografiniai ir kultūriniai atstumai mene nieko nereiškia: "Jiems labai patinka – tai atrodo egzotiška. Ypač Melburne, kur yra daug kitataučių. Tai tarptautinis miestas. Jie vertina kitoniškumą, vertina skirtingas kultūras iš skirtingų pasaulio kraštų. Ir ačiū Dievui!" – juokiasi menininkė.


Kas? J.CININAS PARODA "EGLĖ IR VILKMERGĖS".

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Veikia iki kovo 29 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To Gaila

To Gaila portretas
Žmogau, Čiurlionio muziejus - Kaune, į Vilnių gali šiaip nuvažiuot pasivaikščiot.

Gaila

Gaila portretas
kad Vilnius toli - tikrai būtų gerai pamatyti.Čia ne koks modernus šlamštas..Sėkmės Autorei

Anonimas

Anonimas portretas
Puiki paroda ir pristatymas, sveikinimai autorei.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių