Ateities tekstilė – emocionali, protinga, atsakinga

Su tekstile susiduriame kiekvieną dieną. Tikriausiai todėl vis kyla noras iš naujo permąstyti, kas ji yra šiandien. Kokia bus rytoj? Net tik globalia prasme, tačiau ir kiekvienam asmeniškai. Viena, kas tikrai yra akivaizdu, – tekstilė nuėjo labai ilgą kelią: nuo amato iki mąstymo būdo, kultūros formos. Šiandien ji ne tik akcentuoja ar kelia problemas, bet gali prisidėti ir prie jų sprendimo.

Apie tekstilės dabartį ir ateitį buvo diskutuojama Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros, mininčios 80-ies metų jubiliejų, surengtoje tarptautinėje virtualiojoje konferencijoje "Tekstilė ateičiai", moderuotoje menininkės Donatos Griciūtės-Jutkienės, kurioje pranešėjai iš Baltijos šalių, Skandinavijos ir Jungtinės Karalystės dalijosi savo įžvalgomis ir prognozėmis, kokias žemes tekstilė užkariauja šiandien ir kokių viršukalnių ji sieks rytoj.

Praeitis ir dabartis

Pranešime "Tekstilė ateičiai" prof. Ieva Krūmina (Latvija) teigė, kad pastaruosius du naujojo tūkstantmečio dešimtmečius tekstilės menininkų kūryboje dominuoja politinių, socialinių, ekonominių įvykių pasaulyje refleksijos, svarbia ir kvestionuojama tema kūryboje yra ekologija. Koncentruodamasi į tai, kas vyksta dabartyje, tekstilė negali pati stovėti vietoje, todėl interdiscipliniškumas ir tarpdiscipliniškumas yra vienos ryškiausių jos savybių.

Vis dėlto, būdama dabarties atspindžiu, tekstilė permainingame šiuolaikybės kontekste tvirtai laikosi ant savo fundamento: tradicijų, etninio paveldo, amatų. Tai nenutolina tekstilės nuo asmeninio santykio su žmogumi, todėl, keisdama savo išorinius pavidalus (biotekstilė, zero-waste tekstilė, elektrotekstilė ir kt.), ji išlieka artima kiekvienam. Siekdami pusiausvyros tarp fundamento, jo formuojamų vertybių išlaikymo ir dabarčiai būdingo žvilgsnio į ateitį, tekstilės kūrėjai susiduria su iššūkiais, tačiau juos visus įveikia.

Universali kalba

Tekstilė, pati būdama fundamentu, sykiu yra ir plačia erdve menininkų eksperimentams, vaizduotę sujungiantiems su realybe.

Pranešime "Tekstilė, sauganti mūsų žmogiškumą / Pirmyn į praeitį" VDA KF Tekstilės katedros vedėja doc. Monika Žaltauskaitė-Grašienė, akcentuodama, kad tekstilė yra žmogiška / žmogui skirta medija, pagrindė savo teiginį, kad, visų pirma, jai suvokti reikia jausmo, dažnu atveju ji net nereikalauja loginio paaiškinimo. Atkartodama natūralios, žmogų supančios aplinkos medžiagiškumą, spalvas, faktūras, ji geba visada būti labai arti žmogaus, todėl tekstilės kūrinio suvokimas, patyrimas be jausmo yra neįmanomas.

Tekstilės medijoje, gretinant realu su nerealu, sena su nauja ir pan., sukuriamas nauja medžiaga, galinga priemonė menininko rankose, žadinantis ne tik fizinius žiūrovo pojūčius, bet pasiekiantis ir jo psichiką, netgi dvasią. Tekstilė – universali kalba, reziumavo M.Žaltauskaitė-Grašienė.

Nykstantis identitetas

Bergeno universiteto prof. Timas Parry-Williamsas (Norvegija) savo pranešime "Tekstilė ateičiai" atskleidė kitokią žvilgsnio į šiuolaikinę tekstilę perspektyvą, akcentuodamas, kad tekstilės identitetas trinasi, nes kūrinio pagrindas yra jo idėja, ne vizuali forma.

Viena iš savybių, išskiriančių tekstilės mediją ir išliekančių labai svarbia kūrėjams, tai jos taktiliškumas, kurį šiuolaikiniai menininkai jungia su skaitmeninėmis technologijomis, hibridinėmis praktikomis. Kūrėjai eksperimentuoja su tekstile, ieškodami vizualių formų, kurios išreikštų jų siekį reflektuoti ir tai, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje, ir perteikti savo perspektyvą, atskleisti unikalų savo balsą. Šiuolaikiniai menininkai, gilindamiesi į identiteto, lyties, santykių, feminizmo, seksualumo ir pan. temas, įtaką darant pandemijai, kuri juos paskatino atkurti ryšius su pamatinėmis vertybėmis, praeities paveldu, dabartį išnaudoja savęs pristatymui pasauliui, savo išskirtinumui atskleisti. Tekstilės medija jiems tampa kalba, kuri yra girdima net skubančio pasaulio kakofonijos fone.

Protestas prieš tempą

Ir vis dėlto kokia tekstilė, būdama sykiu ir universalia, ir transformatyvia medija, bus ateityje?

Pasak pranešimą "Neapibrėžtumas. Trūkumas ar privalumas?" skaičiusios VDA doc. Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės, ateityje tekstilėje dominuos ekologija ir tvarumas. Vis svarbesnis darysis menininko darbas su esamomis medžiagomis, jas dekonstruojant, o ne naujų kūrimas. Ryški dabarties tendencija – organinių medžiagų naudojimas mene, ir toliau išsilaikys. S.Inčirauskaitės-Kriaunevičienės nuomone, lėtasis menas taps protestu prieš greitą gyvenimo tempą.

Emocionali, protinga, atsakinga – tokia, pasak I.Krūminos yra ateities tekstilė, į kurią pažvelgti galima interaktyvioje tarptautinėje, konferenciją lydinčioje tekstilės meno parodoje "Šiuolaikinis mąstymas, tekstilinis pamatymas", iki gruodžio 7 d. eksponuojamoje virtualiojoje "IRGIgalerijoje".

Parodoje dalyvauja: prof. Włodzimierzas Cyganas, doc. S.Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, doc. M.Žaltauskaitė-Grašienė, prof. I.Krūmiņa, doc. Krista Leesi, prof. Aet Ollisaar, prof. Laima Oržekauskienė, prof. T.Parry-Williams, prof. Anna Tegeström-Wolgers, prof. Alice Kettle, vizualiųjų menų prof. emeritė Janis Jefferies.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Margarita

Margarita portretas
Kaip kokiame TSKP suvażiavime apie ateitį ir šviesų rytojų ūkiui bankrutuojant.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių