Aristokratas, išlaisvintas iš kanonų nelaisvės

Trapus ir baltas

Dėl savo trapumo ir ypatingo baltumo porcelianas – išskirtinė medžiaga: tauri, aristokratiška, subtili. Kūrybai jį pasirinkęs menininkas ne tik turi gerai išmanyti sudėtingą procesą, techniką, bet, greičiausiai, turi būti jautrus, subtilus, kažkiek porcelianiškos prigimties.

Keramikė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins žino: kaulinis porcelianas turi ir atmintį, t.y. degdamas gali atsiminti prieš tai menininko išgautą formą ir netekti naujai suformuotos.

Tad ne veltui ir simpoziumo paroda pavadinta "Dangus", nes išties porcelianas kažkiek dangiškas, savotiškai nežemiškas baltumo spindesiu, plonytėmis kūrinių sienelėmis ir trapumu.

Net kvėpuoti porceliano parodoje norisi atsargiau, vaikščioti grakščiau, ne mosikuoti rankomis, o tyliai, susikaupus, švelniai žvilgsniu išglostyti kiekvieną menininko sukurtą kaulinio porceliano kūrinį, kurie tarsi savaime prašosi įdėmaus žvilgsnio ir apmąstymų jau vien dėl šiųmetės dedikacijos iškiliai mokslininkei Marijai Gimbutienei, kurios mintis, nuveiktus darbus savaip interpretavo tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo dalyviai: Kristina Ancutaitė, Konstancija Dzimidavičienė, Zofia Kosiorek (Lenkija), Domilė Ragauskaitė (Lietuva / Vokietija), Virginija Juršienė, Alma Mirzienė, Virginija Ridikaitė-Laužadienė, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins (pojekto vadovė), Juris Berginis (Latvija).

Aukšto degimo keramika

"Idėja kurti parodas "Dangus" gimė aplankius Šanchajaus muziejuje kinų porceliano istorijos skyrių, – prisimena parodos kuratorius J.Berginis. – Pagal muziejaus informaciją, ankstyvojo porceliano atsiradimo laikas – XVI–XI amžius pr. m.e., kai atsirado aukšto degimo glazūruota keramika."

Pasak J.Berginio, indoeuropiečiai, tarp jų ir baltai, bronzos amžiuje XVII–VI pr.m.e. turėjo degimo technologijas, siekiančias 1 200 °C temperatūrą, ir žinojo, kokios molio rūšys tinka. Porcelianiniu moliu kinai vadina keramikos masę, kurioje geležies yra iki 3 proc., degimo temperatūra siekia 1 200 °C, paviršius padengtas kalkių glazūra.

XX a. Kinijoje, Tarimo baseino dalyse, buvo surasta daug mumijų, seniausios jų datuojamos 1800 m. pr. m. e. ir priklauso kaukazoidams. Joms artimiausi bronzos amžiaus populiacijos tipai yra Pietų Sibiro, Kazachstano, Centrinės Azijos ir Žemutinės Volgos vietovių gyventojai. Genetinės DNR sekų duomenys parodė, kad mumijos turi Vakarų Eurazijos ir Ukrainos gyventojams būdingą haploidinį genotipą. Kinijos ir Amerikos mokslininkų grupė ištyrė 52 skirtingų mumijų DNR. Išdėsčius mumijų kilmės genetinį žemėlapį, tyrėjai patvirtino spėjimus, kad šios mumijos yra kilusios iš Vakarų Eurazijos. Taigi tyrimais buvo susieta Rytų ir Vakarų Eurazijos civilizacijų formavimosi etapai.

"Paroda skirta M.Gimbutienės, pelniusios pasaulinį pripažinimą už indoeuropiečių protėvynės hipotezę, šimtmečiui paminėti, – pastebi parodos kuratorius J.Berginis. – M.Gimbutienės knygoje "The Balts" teigiama, kad baltų išplitimas bronzos amžuje buvo nuo Baltijos jūros iki Uralo. Bronzos kultūros periode žmonių DNR patvirtina baltiškų teritorijų ir Kinijos teritorijų gyventojų istorini kontaktą."

Tad simpoziumas "Dangus" – tai savitas grįžimas prie porceliano ištakų, o pavadinimą simpoziumo kuratorius J.Berginis sieja su Korėjos karalystės Godžiosiono įkūrėju Dangunu ir Tibeto kalnyne tekiančia upe Dangqu.

Įvairovė ir originalumas

Prabilę kaulinio porceliano kalba menininkai išsakė įvairių interpretacijų ir minčių. Nenuostabu, kad J.Berginis liko ištikimas savajam, jau gerai atpažįstamam meniniam braižui, ties jo kūriniais visada reikia ilgėliau stabtelėti norint atkoduoti ženklus, simbolius, archeologinius faktus. Ir šiame simpoziume menininkas susitelkia ne ties savimi, o ties istorija, archeologija, kurią savotiškai priešpriešina dabarčiai ir sukuria daugiaplanę diskusiją ("Archajiškos baltų kalbos").

Savo kūriniu "Prisiminimai iš dabarties" savaip diskutuoja ir Ž.Bardzilauskaitė-Bergins: baltiški ženklai menininkės darbuose gretinami su šiuolaikybę atspindinčiomis formomis ir ryškiomis spalvomis, tarsi parodant giluminį kontrastą ir drauge kviečiant ieškoti sąsajų.

Ryškus, dekoratyvus darbas "Neparašyti laiškai I, II, III" – tai keramikės K.Ancutaitės simpoziume sukurti porcelianiniai neparašyti laiškai-laivai , kurie negali nežavėti romantiška dvasia ir nostalgija. Estetiški, itin plastiški, kompoziciškai išbaigti ir su šarmu darbai visą parodos ekspoziciją kiek pakylėja dangun, nes giliai rūsyje esančioje muziejaus menėje jie tarsi plevena.

Neįmanoma nepastebėti D.Ragauskaitės kiek skaudoko kūrinio "Expectations", kuriuo ji tarsi užduoda nepatogius klausimus: porcelianinė mažytė moters figūra, sukurta meistriškai laikantis anatomijos ir dailės pusiausvyros, sėdi palinkus ties auksiniu kiaušiniu ir nebylus retorinis klausimas verčia ilgokai stabtelėti apmąstant grožį, trapumą, laikinumą ir skausmą, savotišką naštą, net kaltinimą, o gal pasirinkimų dualybę.

Savitai M.Gimbutienės atradimus interpretuoja lenkų menininkė Z.Kosiorek. Jos darbe "Dangaus sargai" atgyja ir tiesioginė dedikacija M.Gimbutienei, mitologiniai gyviai, ir tiesiog dekoratyvūs porcelianiniai debesėliai.

Žavi žaismingas V.Juršienės kūrinys "Marsiečiai", įdomus A.Mirzienės darbas "Ūkanos", subtiliai eksponuojama V.Ridikaitės-Laužadienės sukurta porcelianinė vaivorykštė ("Po audros") su pabirusiais po ja kirvukais ir kitas itin jautrus menininkės darbas – "Gyvastis", kuriame grūdas, estetiškai jį pakylėjant, įkūnijant kaulinio porceliano ypatingame baltumo ir aukso glazūros spindesyje, įgyja sakralinę vertę.

Keramikė K.Dzimidavičienė, dažnai nustebinanti didelės apimties įdomiais kūriniais, parodoje "Dangus" eksponuoja mažų formų kaulinio porceliano kūrinį, kurio kiekvienas segmentas tarsi paženklintas pirmapradiškumo leitmotyvu.

"M.Gimbutienės kertinė mintis – kad šiame pasaulyje niekas niekad galutinai nepranyksta, – pastebi menininkė. – Mes, lietuviai, galime didžiuotis savo protėviais – baltais, pabrėždami jų pasaulėjautos atspindžius šiuolaikiniame mene. Mano generuojamos kūrybinės nuostatos yra pamatinis keramikos, kaip žemės meno, suvokimas. Tarsi žemė viską žino, o baltų simboliai savyje neša užkoduotą žinią, jungia praeitį ir ateitį."

Kas? Tarptautinio mažų formų kaulinio porceliano simpoziumo paroda "Dangus II".

Kur? Kauno miesto muziejuje Tautinės muzikos skyriuje.

Kada? Veikia iki lapkričio 20 d.