Apie milijono vertės kultūrą

Minėdami Pasaulio kultūros dieną, balandžio 15-ąją, Kauno menininkų namai (KMN) paskelbė apie akciją #kurkultura, pristatančią kultūros gausą, vertę ir potencialą Kaune ir miesto rajone. Pirmą kartą surengta tokio turinio akcija gali tapti svarbiu postūmiu ateityje kalbantis apie kultūrą, jos vertes, problemiškumą.

Apie akciją, jos rezultatus ir kokiose (netikėtose) platformose kauniečiai ir miesto svečiai gali su jais susipažinti kalbamės su KMN vadove Rūta Stepanovaite.

– Kokios priežastys KMN paskatino inicijuoti akciją #kurkultura?

– Vystyti miesto ir jo rajono kultūrinio lauko tyrimo idėją pastūmėjo keletas faktorių: nuolat kintanti kultūros ir meno projektų finansavimo situacija; faktų trūkumas, kai norima inicijuoti pokalbius apie kultūrą ir jos problemiškumą, kuriuose praverstų turėti tam tikrą statistiką, pagrįstą ne tik gausos, bet ir vertės, potencialo argumentu; kol kas dar sunkiai veikianti mecenatystės sistema. Todėl norėjosi pabandyti suskaičiuoti kultūrą, apibrėžti ją, pamatyti, kokia ji yra, koks jos poveikis.

– Kultūros, meno laukas gana platus ir įvairus. Nuo ko prasidėjo tyrimas, statistinių duomenų rinkimas?

– Kaip ataskaitinį laikotarpį pasirinkome 2018 m., kadangi dauguma rodiklių, kurie mums buvo aktualūs, jau užfiksuoti. Pradėjome nuo bendrosios nacionalinės statistikos, kurią suteikia Lietuvos statistikos departamentas, tačiau pastebėjome, kad informacija yra pateikiama nepakankamai segmentuotai, todėl ėmėmės iniciatyvos.

– Renkant duomenis, koks santykis išryškėjo tarp Kaune ir jo rajone veikiančių nacionalinių, savivaldybės ir nevyriausybinių, ne pelno organizacijų?

– Sukaičiavome daugiau kaip 200 kultūros organizacijų ir iniciatyvų. Santykis yra įdomus: daugiau nei pusė apklaustų organizacijų yra nevyriausybinės. Tai parodo, kad pilietinis aktyvumas mieste ir jo rajone yra gana didelis. Apie ketvirtadalį visų kultūros organizacijų sudaro meno mėgėjai, jų kolektyvai, orientuoti į bendruomenes ir jų poreikių tenkinimą.

Atliekant tyrimą labai išryškėjo, kad Kaunas yra muziejų miestas. Šis specifikumas atsispindi ir šiais metais "Kaunas In" biuro kartu su "Kaunas pilnas kultūros" komanda ir KMN išleistame žemėlapyje "Kultūrinis šokas". Žvelgiant į žemėlapį akivaizdu, kad didelė dalis mieste ir jo apylinkėse veikiančių organizacijų yra muziejinės krypties. Turime nemažai galerijų. Netrūksta ir tokių kultūros, meno židinių, kurie veikia tarpsritiškai, tarpdiscipliniškai.

– Kokios yra sritys, kuriose veikia šios organizacijos? Ar jos pakankamai įvairios?

– Organizacijos veikia vizualiųjų, performatyviųjų, atliekamųjų menų srityse. Statistinių duomenų yra daug, tačiau norėjosi išrinkti akcentus, kurie parodytų ne tik gausą, bet ir vertes, potencialą. Šios 200 organizacijų per 2018 m. surengė daugiau nei 7 tūkst. veiklų ir renginių. Stebina tai, kad daugiau nei pusė iš jų – virš 4 tūkst. buvo nemokamos. Tai leidžia kalbėti apie kultūros prieinamumą: ji pasiekiama skirtingas finansines galimybes turintiems kultūros vartotojams. Svarbu kalbėti ir apie renginių, veiklų prieinamumą neįgaliesiems – tyrimo duomenimis, kas antrame renginyje, programoje gali dalyvauti negalias turintys lankytojai.

– Ar Kaune ir miesto rajone kultūrinių renginių neįgaliesiems netrūksta? Ar negalią turintys asmenys gali aktyviai lankytis parodose, muziejuose ir pan.?

– Kas antras renginys arba veikla yra prieinamos neįgaliesiems, žinoma, visada galima pasistengti labiau. Daugelis įstaigų, pildydamos klausimynus, pateikė informaciją, kad turi programas, skirtas konkrečią negalią turintiems lankytojams, kartu apgailestavo, kad negali pasiūlyti tos pačios programos ir kitokias negalias turintiems asmenims. Tad galima skirti ir daugiau pastangų. Vis dėlto neįgaliųjų bendruomenių nariai kviečia į juos kreiptis organizacijų atstovus ir kartu aptarti sprendimus, kaip jų veiklas padaryti prieinamas neįgaliesiems.

– Akcija #kurkultura miestą jungiate su rajonu. Kokie ryškiausi skirtumai matomi tarp kultūrinio gyvenimo mieste ir už jo ribų?

– Atliekant tyrimą, rajone veikiančias kultūros ir meno organizacijas buvo sunkiau įtikinti pateikti informaciją apie save. Vis dėlto dalis iniciatyvų buvo įtrauktos ir atradome, kad vyksmo rajonuose yra nemažai. Atotrūkis tarp miesto ir jo rajono jaučiamas kultūrinių programų turinyje, bet tai natūralu, nes tai, ką kultūros organizatoriai gali pasiūlyti mieste, nebūtinai bus tinkama rajone, kadangi čia veikiančios kultūros organizacijos, iniciatyvos atsižvelgia į vietinį kontekstą.

– Išplatintame pranešime spaudai rašoma: "Balandžio mėnesį įvairiose Kauno platformose bus galima išvysti miesto kultūros istorijas, aptariančias statistiką, patirtis ir įvairias bendradarbiavimo formas." Kur kauniečiai ir miesto svečiai galės rasti šias platformas?

– Nusprendėme pasirinkti reklaminę taktiką apie kultūrą kalbėdami ne mažais, bet žymiai didesniais masteliais. Surinkta ir susisteminta statistinė informacija, kuri yra gana įspūdinga, keletą savaičių bus matoma Kauno miesto viešajame transporte, viešojoje erdvėje esančiuose ekranuose. Dalis informacijos jau cirkuliuoja didžiausiuose miesto prekybos centruose, jų kasose. Pro kasas per dieną praeina po keliasdešimt tūkstančių žmonių, toks jų skaičius ir turėtų pamatyti mūsų surinktą statistinę informaciją apie miesto kultūrą. Be abejo, naudojamės socialiniais tinklais, specialiai šiai akcijai yra sukurta interneto svetainė, informaciją skelbiame ir bendradarbiaudami su žiniasklaida.

– Ar tai tik balandį vykstanti akcija? Ar platformos besidomintiems kultūra miestiečiams, svečiams bus prieinamos nuolat?

– Akcijos tikslas yra sudominti, intriguoti ir pratęsti pokalbį apie kultūros gausą, potencialą, vertes kitais lygiais. Ji yra įvadas į kitą KMN projektą – metų pabaigoje pristatysime naują platformą, kuri bus integruota į "Kaunas pilnas kultūros" elektroninę svetainę. Šios platformos siekis – kaupti informaciją ir analizuoti Kauno ir jo rajono kultūros operatorių, organizacijų, iniciatyvų, veiklas. Ji padės analizuoti kultūros situaciją, patiems kultūros operatoriams matyti vieniems kitus, sekti veiklas ir bandyti keistis auditorijomis, jas plėsti. O kauniečiai, miesto svečiai turės patogią priemonę, kuria naudodamiesi galės pasiekti visą kultūros lauko informaciją vienoje vietoje. Tokia priemonė Lietuvoje bus pristatoma pirmą kartą.

– Kokiai auditorijai yra skirta akcija #kurkultura: ar kultūros, meno lauko vartotojams, ar šioje srityje veikiantiems kultūros operatoriams?

– Planuodami šią akciją, aiškiai apsibrėžėme tris auditorijas. Didžiausia, plačiausia auditorija, žinoma, yra kultūros vartotojai, kuriems siekiame priminti, kad kultūra yra kiekviename žingsnyje. Jei per metus mieste ir jo rajone įvyksta 7 tūkst. renginių, galima nesunkiai suskaičiuoti, kiek jų vyksta kasdien, kiek iš jų yra nemokami ir kiek kultūros vartotojų juose dalyvauja. Suskaičiavome, kad per praėjusius metus renginiuose apsilankė daugiau nei 1 mln. žmonių. Kadangi daug vykstančių renginių yra nemokami, metas pradėti kalbėti apie kultūros kainą. Neretai kultūros organizacijoms renginiai yra nuostolingi. Tai parodo, kad nesame įpratę už kultūrą mokėti tiek, kiek ji verta.

Kauniečiai galės pasiekti visą kultūros lauko informaciją vienoje vietoje. Tokia priemonė Lietuvoje bus pristatoma pirmą kartą.

Antrasis tikslinės auditorijos segmentas – tai kultūros, meno organizacijos. Norėjosi priminti, kokia gausi yra mūsų bendruomenė. Kultūra yra tarsi ekosistema, kurią sudarantys elementai gali būti visiškai skirtingi, veikiantys skirtingais principais, tačiau esantys vienoje sistemoje, iš kurios pašalinus vieną dalį, griūtų viskas. Dalyvavimas šioje akcijoje daugeliui organizacijų tapo stimulu pradėti rinkti savo statistiką. Susidūrėme su tuo, kad organizacijos neskaičiuoja savo veiklų ir, atėjus metui teikti paraiškas finansavimo projektams ar kalbėtis apie šio lauko problematiką, nėra jokių duomenų, kuriais galima remtis ir argumentuoti savo poreikius.

Trečiasis segmentas – kultūros ir meno projektams skiriamo finansavimo sprendimų priėmėjai, kuriems turėtų būti svarbūs faktai, kiek kultūros parama sukuria verčių ir kiek įtraukia žmonių.

– Kokias kultūrinio lauko problemas išryškino ši akcija?

– Kultūros sektorius, generuodamas daug turinio, jo neįsivertina. Daug dirbame ir pamirštame sustoti, reziumuoti tai, ką padarėme, ir tai aiškiai iškomunikuoti. Problema yra ir finansavimo netolygumas – kai kurios organizacijos stokoja paramos, todėl jų vykdomos veiklos yra išlaikomos iš pačių vydytojų lėšų. Norėtųsi pokyčių ir infrastruktūros srityje.

Pastebėjome, kad dalis organizacijų per mažai galvoja apie savo identitetą, koncentruodamiesi tik į turinį. Trūksta ne tik vizualinio identiteto, bet ir vientisos komunikacijos strategijos, tai nulemia kompetencijų, resursų stoka.

– Šiuo metu projekto svetainėje www.kurkultura.kmn.lt pateikiama miesto kultūrinio lauko statistika. Kuo dar pasipildys interneto svetainė?

– Statistinius duomenis papildysime ir gyvomis istorijomis – vaizdo įrašais. Pirmajame įraše pasakojama apie bendruomenės kūrimą, savanorystės svarbą. Suskaičiavome, kad daugiau nei 1 300 kartų prie kultūros organizacijų veiklų buvo prisidėta savanorystės pagrindu. Antrajame vaizdo įraše bus pristatomas, apibrėžiamas kultūros prieinamumas, o paskutinysis įrašas apibendrins, reziumuos, žiniasklaidos bei kultūros leidinių gausą ir aprėptį. Prašėme įvairių žiniasklaidos priemonių, leidinių pateikti savo statistiką nuo metinių tiražų iki duomenų apie interneto portalų vartotojų skaičių. Paaiškėjo, kad internete kultūrinę žiniasklaidą kiekvienais metais skaito daugiau kaip 7 mln. vartotojų. Labai svarbu tai, kad miesto leidiniai, jų gausa, tiražai, prisideda prie kultūros, meno sklaidos, dažnai – neatlygintinai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Art-ojas

Art-ojas portretas
Unikalus daugžodžiavimo ,,apie kultūrą'' pavyzdys, siekiant prisišlieti prie kultūrai skirtų pinigų srauto. Glumina ,kad tai daro jaunimas,sekantis bolševikmečio ,,kultūros veikėjų '' tradicijomis,o KMN virto pseudoiniciatyvių skersvėjų laboratorija ,nė iš tolo neprimenanti ,realaus meninio veiksmo.

Komentaras

Komentaras portretas
Tiesa sakant, valstybės pinigus gaunančių įvairiausių kultűrinių darinių yra jau per daug. Taip dabar madingos bendruomeninės iniciatyvos; śančių, šilainių, įvairiausių kiemų ir gatvelių, medžių ir pelkių gelbėjimo iniciatyvos finansavimą geriausiu atveju turėtu gauti tik kol susibūria į savąsias bendruomenes. Dabar gi, panašu, iniciatyvų autoriai norėtų iš tariamų sanbūrių gynenti metų metus.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių