Stebėdami sausumos plotų Nemuno deltoje pokyčius geologai teigia, kad jei dabartinės tendencijos nesikeis, po 50 metų delta gali būti užlieta.

Tokios išvados daromos Vilniaus universiteto Geologijos ir geografijos instituto mokslininkams Donatui Pupieniui, Gintautui Žilinskui bei Dariui Jarmalavičiui su Lietuvos geologijos tarnybos specialistais atlikus Nemuno deltos šiaurinės dalies pokyčių analizę, paremtą kartografiniais 1910–2005 m. duomenimis.

Geologai pastebi, kad pirmojoje XX a. pusėje sausuma intensyviausiai skverbėsi į Kuršių marias Atmatos ir Vytinės žiočių rajonuose. Tuo metu XX a. antrojoje pusėje šiuose rajonuose naujos sausumos susidarė gerokai mažiau.

Mokslininkai įspėja, kad jei šios tendencijos išsilaikys ir ateityje, per artimiausius 50 metų akumuliaciją deltoje keis erozija.

"Kadangi Nemuno avandeltos paviršius lėkštas ir žemas – didžiojoje dalyje neviršija 0,3–0,5 m aukščio, o nemaža dalis yra ir žemiau jūros lygio, tikėtina, kad didžiajai daliai Nemuno avandeltos jau per artimiausius 50 metų kyla reali užliejimo grėsmė", – teigiama pranešime.

Per pastaruosius 47 metus sausumos prieaugis avandeltoje sumažėjo 2,2 karto. Anot geologų, akumuliacijos procesai tapo nebe tokie intensyvūs dėl Nemuno nuotėkio ir jo nešmenų mažėjimo, stebimo nuo XX a. vidurio.

Mokslininkų teigimu, upės nuotėkiui ir nešmenims mažėti įtakos turėjo antropogeniniai (hidroelektrinių, tvenkinių statybos bei jų eksplotacijos, vandens permetimo iš Nemuno baseino į Dniepro baseiną) bei gamtiniai (Nemuno ir jo intakų vandeningumo mažėjimas dėl klimato kaitos) veiksniai.

Be to, stebimas Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygio kilimas bei žemės plutos grimzdimas Nemuno deltos rajone.