Lietuvos tūkstantmečio proga viena Vilniaus senamiesčio gatvių pavadinta vienuolio Šv. Brunono Bonifacijaus vardu. Aprašant šio vienuolio nužudymą pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas.

Naujo gatvės pavadinimo proga šiandien Vilnyje Bernardinų bažnyčioje vyks iškilmės, skirtos šiam įvykiui paminėti.

Ilgiau nei pusmetį vietos Šv.Brunono gatvei ieškojusi sostinės savivaldybė šį vardą suteikė gatvelei netoli Šv.Onos ir Bernardinų bažnyčių. Tuo metu vienuolį nužudžiusio Zebedeno vardu gatvė pavadinta Verkiuose.

Vienuolis benediktinas Brunonas Bonifacas Kverfurtietis Katalikų bažnyčios yra paskelbtas kankiniu už tikėjimą. Lietuvos pasienyje nužudytas dvasininkas yra antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas.

Jis buvo imperatoriaus kapelionas, misijų arkivyskupas, imperatorių Otono III ir Henriko II politikos vykdytojas. Metraščiuose įamžintas Brunono žygis į Rytus skleisti krikščioniškas idėjas.

"1009 metais Šventasis Brunonas, kuris vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, antrais savo atsivertimo metais, Rusios ir Lietuvos (Lituae) pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų", – taip Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

Kunigaikščio Netimero brolis Zebedenas į istoriją įėjo kaip Brunonui galvą nukirtęs ir įmetęs ją į Aistros upę asmuo.

1009 m. žudydamas misionierius Zebedenas siekė apsaugoti pagonių tautą nuo priverstinio tikėjimo pakeitimo.