„Ar kada nors buvote su kuo nors, kol jis mirė? Kaip jautėtės?“ – LNK reportaže klausė ryškiaplaukis jaunuolis.

Tačiau vienoje Tasmanijos (Australija) „Mirties kavinėje“ jokia tema nėra tabu. Žmonės čia laisvai aptaria savo paskutines gyvenimo akimirkas su mylimu žmogumi. „Jam buvo 87-eri ir man labai pasisekė, kad galėjau išvykti į Vokietiją ir būti su juo“, – savo patirtimi dalinosi kavinės lankytoja.

Žmonės tokiose kavinėse taip pat sprendžia, ką jie darytų, susidūrę su mirtina liga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jums diagnozuotas rimtas vėžys. Jūs norite, kad jūsų gydytojai: a) papasakotų visus žingsnius; b) tiesiog sutelktų dėmesį į kitus dalykus ir jūsų neapkrautų“, – klausimą būreliui lankytojų pateikė moteris.

Pirmosios „Mirties kavinės“ atsirado prieš daugiau nei dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje.

„Yra žmonių, kurie nori apie tai kalbėti ir kai kuriose vietose juos atstumia“, – pasakojo viena iš kavinės lankytojų.

Kiekvienas čia ateina vedinas skirtingos priežasties. „Malonu žinoti, kad ne aš vienintelis turėjau tokią baimę. Nors ji labai paplitusi, vis tiek jaučiausi vieniša“, – sakė vaikinas, sergantis mirtina liga.

„Tai privertė mane pagalvoti, kas atsitiks, kai numirsiu“, – atviravo senelių priežiūros skyriuje dirbanti Nikita, būnanti su mirštančiu žmogumi iki paskutinės akimirkos.

Ar kada nors buvote su kuo nors, kol jis mirė? Kaip jautėtės?

Per daugiau nei dešimtmetį „Mirties kavinėse“ 91-oje šalyje visame pasaulyje surengta daugiau nei 14 tūkst. susitikimų.

„Ar nebūtų nuostabu, jei tai būtų įtraukta į Australijos mokymo programą – kad vaikai nuo pat jaunų dienų išmanytų mirtį?“ – mirties kultūros idėją siūlė viena iš kavinės lankytojų.

Nors ir kalbama rimtomis temomis, tačiau ir juokui čia visada yra vietos.