Svajonės išsipildymo ingredientai: rašymas ir maisto gaminimas

Nikoletos Kacaitės "Kauno dienos" skaitytojams nereikia pristatyti. Daugelis įsiminė kelerius metus dienraštyje gyvavusią jos autorinę rubriką "Be filtro", žavėjosi jos drąsiu ir skvarbiu žvilgsniu į kasdienybės realijas, meistriškais pasakojimais apie nepaprastus jaunus žmones. Tačiau šiandien turime kitą dingstį pokalbiui.

– Nikoleta, iki šiol džiuginai savo žurnalistiniais darbais, o štai dabar –  maisto tinklaraštis "Virtuvė N". Ar tik ne karantinas bus pasitarnavęs tokiam viražui?

– Tiesą sakant, viena koja virtuvėje gyvenu beveik visą savo gyvenimą. Kiek tik save prisimenu, vis kokia nors alchemija prie puodų užsiimdavau. Matyt, meilė gaminti maistą man užsikodavo vaikystėje. Kai buvau mažytė, mano tėvai turėjo restoraną, o aš daug laiko leisdavau jo virtuvėje. Pamenu, kaip nepaprastai įdomu man buvo viskas, ką veikdavo virėjos, o jos, matydamos mano plačias akis, kartais leisdavo kokią daržovę nuskusti ar kitą nediduką darbą mažytėmis rankytėmis nudirbti.

Tikiu, kad gaminti pirmiausia yra smagu, nepriklausomai nuo to, kiek patirties šioje srityje turi, ir norėčiau šią idėją perduoti pasauliui.

Turbūt tai įstrigo kažkur pasąmonėje ir greitai pavirto labai mėgstamu hobiu. Mama vis primena man, kai iš to paties restorano namo parnešė geldeles nuo jūros šukučių, o aš, tada gal penkiametė, pagaminau salotas ir jas tose geldelėse paserviravau namiškiams. Gal mama pagražina, bet tikina, kad tos salotos visai valgomos buvo (juokiasi). Man augant, žinoma, didėjo ir gaminamų patiekalų įvairovė.

Visuomet su malonumu paskaitau su kulinarija susijusius straipsnius, žiūriu laidas apie maistą – žodžiu, mielai vis sužinau ką nors naujo, ką galėčiau pritaikyti ir pati. Kadangi namuose daug gamindavau ir iki pandemijos, nepasakyčiau, kad karantinas pakoregavo mano įpročius maisto atžvilgiu. Kita vertus, dažnesnis buvimas namuose suteikė daugiau laisvo laiko, o tai ir paskatino pagaliau prisiruošti sukurti savo maisto tinklaraštį.

– Pastaraisiais metais maisto tinklaraštininkų itin smarkiai padaugėjo. Kaip manai, kuo turėtų skirtis patiekalai, kuriais verta dalytis su plačia auditorija, nuo tų, kurie džiugina artimuosius ir draugus?

– Manau, labai daug kas priklauso nuo platformos, kurioje tas tinklaraštis kuriamas, maisto pateikimo formos, bendros tinklaraščio nuotaikos. Instagrame seku vieną tinklaraštininkę, kurios dauguma patiekalų – kasdieniai ir paprasti, tačiau ji taip įtraukiančiai tą maistą savo storiuose sugeba parodyti, kad tikrai smagu pažiūrėti.

Pastaruoju metu gaminti pradėjo net tie, kuriems anksčiau virtuvė buvo terra incognita, todėl labai sveikintina, kad yra žmonių, rodančių sudėtingumu negąsdinančius receptus. Jei atsiranda, kam tokie patiekalai visoje plačioje tinklaraštininkų jūroje pasirodo įdomūs ir patrauklūs, tai kodėl jų neskelbus plačiajam pasauliui? Galų gale, juk ir auditorijų interesai skiriasi: viena įdomu gurmanui, pasiilgusiam restorano valgių, kita – mamai, auginančiai nevalgius vaikus, trečia – norintiems sveikiau ir liesiau gyventi, o ketvirta – absoliučiam virtuvės naujokui, kuris dar tik mokosi maisto gaminimo pagrindų.

– Tad kuriai auditorijai skirtas tavo tinklaraštis "Virtuvė N"?

– Visus receptus, kurie jau yra ar dar tik atsidurs tinklaraštyje, jungia vienas dalykas – visi jie įveikiami net ir tiems, kam gaminimas nėra vienas pagrindinių hobių. Be to, aprašinėdama receptus stengiuosi įtraukti ir bendresnių su maistu susijusių patarimų, kuriuos pati gamindama sužinojau.

O receptus pateikiu tų patiekalų, kuriuos valgau pati. Kai kurie jų –  paprastučiai, kiti –  sudėtingesni, yra ir labai sveiko maisto, ir valgių, tinkamų, kai norisi pasilepinti bei pernelyg neskaičiuoti angliavandenių ar kalorijų.

Tikiu, kad valgome pirmiausia akimis, todėl stengiuosi maistą serviruoti gražiai, daug dėmesio skiriu ne tik patiekalų skoniui, bet ir išvaizdai. Tinklaraštyje yra ir tokių patiekalų receptų, kuriuos daugelis užsisakinėja tik restoranuose, nors didelio profesionalumo jiems paruošti iš tikrųjų nereikia. Juk šiuo metu, kai esame pasiilgę progų skaniai pavalgyti, smagu susikurti restoraną savo namuose.

– Kas tave paskatino savo gaminamu maistu dalytis viešai?

– Mintis kurti tinklaraštį atsirado tarsi savaime. Mėgstu į svečius atėjusius bičiulius kuo nors vaišinti, o maniškiai draugai sukrenta į dvi kategorijas: arba visiškus virtuvės naujokus, kurių kulinariniai eksperimentai apsiriboja pieniškomis dešrelėmis, arba tokius pat išprotėjusius dėl gaminimo, kaip ir aš. Su pastaraisiais keičiamės įkvėpimais ar atradimais, dalijamės receptais. O štai iš tų, ne itin draugaujančių su maisto ruoša, neretai išgirsdavau: "Oi, aš tai tikrai taip nepagaminčiau", – bet kategoriškai atsisakydavau tuo tikėti. Užsidegdavo mano galvoje lemputė su užrašu "iššūkis" ir pasiūlydavau drauge pamėginti patiekalą pasigaminti – pasirodydavo, kad viskas įveikiama.

Labai džiaugiuosi, kad kai kurios mano draugės užsikrėtė aistra gaminti, o dabar jau ir pačios drąsiai eksperimentuoja. Tad vieną dieną sumąsčiau, kad galėčiau savaisiais patiekalais dalytis ne tik artimame rate, bet ir su platesne auditorija. Tikiu, kad gaminti pirmiausia yra smagu, nepriklausomai nuo to, kiek patirties šioje srityje turi, ir norėčiau šią idėją perduoti pasauliui. Kadangi du pagrindiniai mano pomėgiai – maisto gaminimas ir rašymas, pagalvojau, kodėl gi jų nesujungus?

–  Žinau, kad socialiniuose tinkluose seki nemažai maisto tinklaraštininkų, virtuvės šefų. Kaip apibūdintum dabartines maisto madas, tendencijas?

–  Šiandien savo ruoštais valgiais viešai dalijasi daugybė žmonių, tai daro ne tik tinklaraščiuose, bet ir įvairiose feisbuko grupėse. Pagrindinė tendencija – įvairovė ir apskritai išaugęs susidomėjimas kulinarija. Taip pat labai domimasi užsienio šalių, ypač tolimesnių, virtuvėmis.

Kaip ir aprangoje, maisto srityje taip pat būna sezono populiariausi, tam tikru metu ant bangos atsiranda koks nors produktas ar patiekalas. Pavyzdžiui, prieš metus labai išpopuliarėjo buratos sūris, su juo paruoštų salotų ar užkandžių galima buvo rasti bene kas antroje maitinimo įstaigoje, o pirmojo karantino metu visi kepė cinamonines bandeles. Dabar į populiarumo viršūnę sparčiai kopia gardieji kinų bao – jų receptą, beje, galima rasti ir mano tinklaraštyje.

– Šaltieji metų mėnesiai dažnam padovanoja papildomų kilogramų, o dar karantinas... Šaldytuvo duris varstome dažniau, nei reikėtų. Ar pati nesusidūrei su šiuo rūpesčiu?

– Tikrai nesu iš tų, kurie desperatiškai ieškotų mažiau kaloringų ar neriebių pakaitalų įprastiems produktams. Taip, nemaža dalis mano gaminamų patiekalų – sveiki ir nekenkia figūrai, bet bent jau šiandien neįsivaizduoju, kaip gyvenčiau, jei iš savo virtuvės tektų visiškai išmesti cukrų ar sviestą. Laikausi filosofijos, kad jei labai nori, tai ir reikia, svarbu tik jausti saiką. Mano galva, geriau suvalgyti mažą gabalėlį išsvajoto šokoladinio torto ir nuraminti jo prašantį vidinį balselį, nei iškeisti tortą į gerokai didesnį kiekį saldumynų be glitimo, cukraus ir beveik be kalorijų, kuris nei tau skanus, nei džiaugsmo teikia.

Visada kalbant šia tema prisimenu jau kokį dešimtmetį internete klajojantį koliažą su dviem 50-metėmis moterimis. Vienoje pusėje sveikos gyvensenos guru, rekomenduojanti vegetarizmą, vien ekologišką mitybą, organizmo detoksikaciją ir t.t., o kitoje – britų kulinarijos žvaigždė Nigella Lawson, kuri ir alkoholį vartoja, ir cigaretę sutraukia, valgo mėsą, sviestą, saldumynus. Jokiu būdu nenoriu girti žalingų įpročių, bet bent jau tame koliaže Nigella atrodo kur kas jauniau, gražiau ir sveikiau nei toji kita moteris.

Tad, sakyčiau, gyvenime svarbiausia pusiausvyra, o prie gražaus kūno labai smarkiai prisideda dar ir judėjimas, pozityvi pasaulėžiūra. Be to, maistas turėtų būti energijos ir džiaugsmo, o ne nuolatinės kaltės šaltinis. Jei niekada neleisime sau pasilepinti ir tik akylai skaičiuosime, kiek šilauogių galime suvalgyti, kad neviršytume dienos kalorijų normos, rizikuojame gyventi labai liūdną gyvenimą.

Mano pačios genetika nebloga, nesu linkusi lengvai priaugti daug svorio. Bet jei pajuntu, kad džinsų siūlės ėmė spausti, kuriam laikui tiesiog riboju angliavandenius, valgau mažesnėmis porcijomis ir dažniau, stengiuosi gerti daugiau vandens, sportuoti ir viskas greitai grįžta į ankstesnę situaciją.

–  Vis dėlto išpažink – kokios tavo saldžiosios nuodėmės?

–  Ne vien saldžiosios... Štai kad ir pomėgis vakarais filmą žiūrėti su užkandžių lėkšte, kurioje beveik visada galima rasti riebaus sūrio. Nesu didelė smaližė, bet jei lėkštėje priešais mane atsiduria gabaliukas gero tiramiso ar tikrai skanaus tortuko, proga pasinaudoju. Tik nuodėmėmis tų saikingų pasigardžiavimų nebūčiau linkusi vadinti. Na, argi gali dangiškas gabalėlis sūrio pyrago būti nuodėme, jei taip skraidina į rojų? (Juokiasi.)

Trys patiekalai iš tuno

Kadangi karantininės šventės bus kuklesnės, nei įprasta, o tradicijų laikytis vis vien norisi, Nikoleta nusprendė truputį pagudrauti ir iš vieno žuvies gabalėlio paruošti tris skirtingus užkandžius. Šalia tradicinių Kūčių patiekalų ji žada patiekti egzotiškų valgių iš žalio tuno. Tiesa, primena: prieš vartojant žalią tuną, dėl saugumo jį reikia kuriam laikui užšaldyti ir tik prieš gaminant atšildyti.

Tuno karpačas su mangais ir aitriosiomis paprikomis

(1 porcijai)

100 g tuno,

¼ prinokusio mango,

¼ aitriosios paprikos (didinkite ar mažinkite kiekį pagal tai, kiek aštrumo mėgstate),

1 saujos šviežių gražgarsčių,

¼ didesnio avokado,

1 šaukšto kedrinių pinijų,

½ šaukšto skrudintų sezamų aliejaus,

1 saujelės šviežių kalendrų lapelių,

1 skiltelės žaliosios citrinos,

druskos, pipirų.

Sausoje keptuvėje paskrudinkite kedrinių pinijų ir trumpam atidėkite. Kubeliais pasmulkinkite mangą, avokadą supjaustykite griežinėliais, pasmulkinkite aitriąją papriką. Gabalėlį užšaldyto tuno (patogiausia, jei jis bus pailgas ir apskritesnės formos) pjaustykite kuo plonesniais griežinėliais ir šiais išklokite lėkštę. Šiam darbui naudokite kuo aštresnį peilį. Ant tuno berkite gražgarsčių, smulkintą mangą, avokadą ir aitriųjų paprikų, pabarstykite skrudintų kedrinių pinijų. Pašlakstykite skrudintų sezamų aliejaus, pagardinkite druska ir pipirais, užberkite šiek tiek šviežių kalendrų lapelių. Patiekite su skiltele žaliosios citrinos ir, jei norite sotesnio užkandžio, pora riekelių skrudintos šviesios duonos.

Tuno tataki su wakame salotomis

(1 porcijai)

80 g šviežio tuno (pageidautina, kad gabalėlis būtų pailgo stačiakampio ar kvadrato formos),

šiek tiek sezamų sėklų tunui apvolioti (nebūtina),

4–5 šaukštai wakame salotų,

1 didesnio ridiko,

½ nedidelio obuolio,

2 šaukštų ryžių acto,

2 šaukštelių rudojo cukraus,

1 šaukšto sezamų aliejaus kepti.

Padažui:

½ šaukšto sojos,

½ šaukštelio smulkiai kapotos imbiero šaknies,

½ šaukštelio rudojo cukraus,

½ šaukšto žaliosios citrinos sulčių,

½ šaukštelio skrudintų sezamų aliejaus.

Sumaišykite ryžių actą su ruduoju cukrumi, plonais griežinėliais supjaustykite ridiką ir palikite acto bei cukraus mišinyje pamarinuoti apie 10 min. Per tą laiką pasiruoškite visas kitas sudedamąsias dalis. Sumaišykite produktus padažui, atidėkite. Tuną kruopščiai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, keptuvėje gerai įkaitinkite aliejų ir iš visų keturių pusių apkepkite tuną ant didelės kaitros. Kiekvieną pusę kepti reikėtų maždaug 30–45 sek. – turi apskrusti tik kraštai, o vidurys likti žalias. Apskrudintą tuną apvoliokite sezamo sėklose ir palikite atvėsti. Per tą laiką kubeliais supjaustykite obuolį. Kad obuolys greitai nepradėtų ruduoti, galite supjaustytus obuolio gabalėlius pusei minutės pamerkti į vandenį, kuriame ištirpinta keletas šaukštų medaus. Atvėsusį tuną labai aštriu peiliu pjaustykite maždaug pusės centimetro storio griežinėliais. Dėliokite patiekalą: klokite wakame salotų sluoksnį, ant jo dėkite tuno gabalėlius, pašlakstykite žuvį padažu. Šalia dėkite trumpai pamarinuoto ridiko griežinėlius ir smulkintą obuolį.

Tuno tartaras

(1 porcijai)

70 g šviežio tuno,

1 nedidelės violetinės bulvės (tikrai galima keisti ir įprasta bulve, tačiau su violetine patiekalas bus spalvingesnis),

¼ avokado,

2 šaukštelių konservuotų kaparėlių,

½– 1 šaukšto skrudintų sezamų aliejaus

1 šaukštelio sezamo sėklų,

1/5 žaliosios citrinos sulčių,

keletos lapelių kalendros,

½ šaukšto smulkiai kapoto laiškinio česnako,

šiek tiek alyvuogių aliejaus kepti,

druskos, pipirų.

Bulvę supjaustykite mažais kubeliais ir berkite į gerai keptuvėje įkaitintą šlakelį alyvuogių aliejaus. Pabarstykite druska ir vis pamaišydami kepkite apie 5 min., kol bulvės iš išorės apskrus, o viduje bus minkštos. Iškepusias palikite atvėsti ant popieriniu rankšluosčiu išklotos lėkštės, kad susigertų riebalų perteklius. Imkite kuo aštresnį peilį ir labai smulkiai sukapokite tuną. Kubeliais supjaustykite avokadą. Prie tuno berkite smulkinto avokado, bulvių, kaparėlių, sezamo sėklų, laiškinio česnako. Įspauskite žaliosios citrinos sulčių, pašlakstykite skrudintų sezamų aliejumi, pagardinkite druska, pipirais. Viską gerai išmaišykite. Jei norite gražesnio vaizdo, tartarą formuokite neaukšto cilindro forma. Tam galima panaudoti specialias kulinarines formas – žiedus arba paprasčiausią mažą dubenėlį. Patepkite vieną ar kitą indą iš vidaus trupučiu aliejaus, tuomet gausiai pridėkite tuno masės, paslėkite ir išlyginkite šaukštu bei, uždėję formelę ant lėkštės, atsargiai nuimkite žiedą ar dubenėlį. Puoškite šviežios kalendros lapeliais, patiekite su skrudinta mėgstama šviesia duonele.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha,cha,cha

Cha,cha,cha portretas
Kaip visada kaikurie komentatoriai sprogsta is pavydo jauciu protelio truksta

Rūta

Rūta  portretas
Nuotraukos, dedamos prie šios mergelės tekstų, kažkodėl primena pažinčių tinklapį arba "palydovių" katalogą. Nekelia pasitikėjimo rašiniai , kai autorė N.K. su tokia didele meile sau fotkinasi koketuojančios olialia pupytės pozomis ir mimikomis. O dėl receptų - vietoj tų "tatami" geriau būtų žydiškos virtuvės receptų pasiūliusi. Negi močiutė, tetos jos nieko nepamokė?

to anonizmas

to anonizmas portretas
Kai per keturis žodžius 7 klaidos, tai ne jums aiškinti, ką kitiems daryt :D
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių