Netikėti nuotykiai: sraigės bus rytoj

"Pirmos sraigės bus rytoj", – toks beveik slapto ryšio kodas žinutėje. Kadangi buvau ragavusi skanėstą, išsyk prisiprašiau į svečius. Rytas buvo lietingas, bet ženklai, kad puota bus, jau laukė prie lauko pašto dėžutės.

Pakrūmiais – ir jau pilnas šiurenantis maišelis. O pakeliui pas Darių ir Vilę Bulanavičius jos pačios prašėsi į puodą.

Vynuoginės arba burgundiškos sraigės į Lietuvos dvarus buvo atvežtos XIX a. Ir gausiai išplito. Maistui naudojamos suaugusios sraigės, ne mažesnės nei 5 cm kiauto dydžio. Sraiges galima rinkti ir ragauti iki liepos mėnesio, nes vėliau jos nebetinkamos maistui. Šliužas yra hermafroditas – liepos mėnesį keičiasi gyvūno lytis, ir jis ruošiasi dauginimuisi. Sraigės gyvena pievose, vandens telkinių prieigose, parkuose ir lapuočių miškuose. Lietuvoje tikrai jų gausu. Geriausiai sraiges rinkti po lietaus, nes tada iššliaužia ant takų ir yra lengvai pastebimos. Patartina rinkti į uždengiamą ar užrišamą talpą – jos, nors lėtai, bet ryžtingai bando pabėgti.

Visada buvo paslaptis sraigių gaminimo būdai. Visokie mitai apie laikymą miltuose kelias dienas ir kiti. Ragavau tik jau skanias ir gražiai pateiktas. Paslaptis buvo atskleista – gavau progą sudalyvauti patiekalo gamyboje.

Dar iš vakaro surinktas sraiges puode sluoksnis po sluoksnio Darius buvo užpylęs druska ir palikęs pabūti. Ryte jau virė sūrymą: vanduo, druska, cukrus, pipirai, kmynai ir lauro lapai. Tada gerai perplovė sraiges ir subėrė į verdantį sūrymą. O virė puodas geras dvi valandas. Prasidėjo linksmoji dalis: iškrapštymas iš kiauto, valgomos dalies atskyrimas, sraigės grąžinimas į namelį, skaninimas česnakiniu sviestu ir tarkuotu sūriu.

Jau išvirtas sraiges desertine šakute ar dantų krapštuku traukiame iš kiauto. Išvirusi valgomoji sraigės dalis sudaro gal vos penktadalį sraigės ir yra nago dydžio. Taigi, šią dalį aštriu peiliuku reikia atskirti nuo vidaus organų. Procesas pradžiai keistokas, bet paskui, kai vos įgundi, sekasi visai greitai.

Kol rakinėjau sraiges, Darius geros kokybės riebų sviestą trynė su druska ir smulkiai pjaustytais meškiniais bei laiškiniais česnakais. Nepaprastai skanu ir ne tik su sraigėmis.

Kitas etapas – sraigių kimšimas atgal į namelį. Į kiautą dėjom po dvi "kojas", paskui – sočiai česnakinio sviesto ir dar truputis tarkuoto kietojo sūrio. Taip suruoštos sraigės iškeliavo penkiolikai minučių į 180 laipsnių karščio orkaitę.

Sraigės mėsą valgome desertine šakute ar naudojame dantų krapštuką. Susidariusį sultinį reikia tiesiog išsiurbti iš kiauto. Nepaprastai skanu! Kriaukles galima panaudoti rankdarbiams ar tiesiog sutrynus tręšti augalus.


Šiame straipsnyje: sraigėsmaistasgaminimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių