- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praeiti metai kibernetinio saugumo incidentų skaičiumi labai neišsiskiria, jis Lietuvoje stabilizuojasi – apie 53-55 tūkstančiai per metus, tačiau keičiasi jų pobūdis ir kompleksiškumas, jie sudėtingėja.
Tai trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, pristatydamas Lietuvos kibernetinio saugumo būklės metinę ataskaitą.
„Incidentai sudėtingėja, todėl reikia daugiau analitikų indėlio juos ištirti. Iš kitos pusės, labai yra aiški tendencija, kaip mūsų šalis modernėja, nes ant kiekvieno žmogaus rankos atsiranda išmanusis laikrodis, telefonas, namuose yra televizorius prijungtas prie tinklo, kamera, kuri stebi mūsų vaiką ar mūsų teritoriją, ir tie išmanūs daiktai, deja, nėra saugūs“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, viduje valstybės atsiranda šioks toks pavojus. „Realiai viduje jau yra krūva pažeidžiamų įrenginių, kuriuos galima nukreipti, pavyzdžiui, prieš kokią nors elektrinę, „Kauno vandenis“ ar bet kurį kitą strateginį objektą“, – sakė E. Kerza.
Arti pusės svetainių yra pakankamai lengvai pažeidžiamos.
Viceministro teigimu, sumažėjo bandymų įsilaužti į energetikos sektorių, kuris tikrai per metus padarė pažangą, tačiau vis tiek išlieka pakankamai aiškiu taikiniu.
Anksčiau buvo kalbama apie tai, kad viešojo sektoriaus interneto svetainės yra nesaugios, tačiau, anot viceministro, tą problemą praktiškai pavyko išspręsti. E. Kerza atkreipė dėmesį į tai, kad pakankamai lengvai pažeidžiamos yra įmonių, įstaigų ir žmonių svetainės.
„Nuskenavome 52 tūkst. Lietuvoje veikiančių svetainių – tai gali būti įmonės, mokyklos svetainė ar žmogaus tinklaraštis. Tendencija negera, nes žmonės paleidžia į gyvenimą tą svetainę ir pamiršta ją naujinti, pamiršta įdiegti antivirusines sistemas ir kitas apsaugos priemones. Tokiu būdu jos gali būti nesunkiai užkrėstos, arti pusės svetainių yra pakankamai lengvai pažeidžiamos“, – Seimo NSGK nariams sakė krašto apsaugos viceministras E. Kerza.
Lietuvoje per 2018 m. užfiksuoti 53 183 kibernetiniai saugumo incidentai. Šis skaičius nežymiai mažesnis nei 2017 m., tačiau pastebimai, 41 proc., išaugo sudėtingų atakų skaičius, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos parengta ataskaita.
Per 2018 m. NKSC užregistravo 21 proc. daugiau įrenginių, kurie turi saugumo spragų, o pusė iš 52 tūkst. interneto svetainių, turinčių tinklo valdymo sistemas, Lietuvoje yra pažeidžiamos.
Nacionalinio kibernetinio saugumo ataskaitoje taip pat išskiriama, kad kritinė valstybės infrastruktūra išlieka aktyvios kibernetinės veiklos objektu – per 2018 m. elektroninių ryšių tinklų žvalgymo veikla išaugo 18 proc. Piktavalius labiausiai domino valstybės valdymo (39 proc.), energetikos (20 proc.), užsienio reikalų ir krašto apsaugos sistemų tinklai (24 proc.).
Socialinės inžinerijos metodais pagrįstų bandymų įsiskverbti į ryšių ir informacines sistemas NKSC per 2018 m. užfiksavo 25 proc. daugiau negu 2017 metais. Dažniausiai naudojami metodai – elektroniniai laiškai, kuriais siekiama išvilioti pinigus, informaciją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...