- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos moksleivių tiksliųjų ir gamtos mokslų pasiekimai – gerokai prastesni nei pasaulio valstybių vidurkis. To pasekmes valstybė pajunta labai skausmingai – tiesiog mažėja jaunimo, galinčio aukštosiose mokyklose rinktis technologines, inžinerines ar kitas su tiksliaisiais bei gamtos mokslais susijusias specialybes, kurias ketvirtosios pramonės revoliucijos metu daugelis šalių, įskaitant Lietuvą, laiko prioritetinėmis.
Europos komisijos duomenimis, jau po metų Europoje yra numatoma 16 mln. laisvų darbo vietų „tiksliukams“. Kaip sudominti vaikus STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) dar mokyklos suole?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas tikina, kad pirmiausia moksleiviams mokymo procesas turi būti įdomus ir patrauklus. Be to, jauniems žmonėms svarbu suprasti ir pamatyti, kaip ir kur gautos žinios gali būti pritaikomos realybėje.
„KTU licėjus buvo pirmasis Inžinerijos licėjus Lietuvoje. Dar kuriant jį buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai kad nuo mažumės mokiniai galėtų domėtis technologijomis – labiau konceptualizuotai ir profesionaliai“, – sako jis.
Jaunam žmogui mokymo procesas visų pirma turi būti įdomus ir patrauklus.
D. Žvirdauskas pabrėžia, kad mokyklos turėtų bendradarbiauti ne tik su kitomis mokyklomis, bet ir universitetais bei inovatyviomis verslo ir pramonės įmonėmis, kurių dėka moksleiviai susipažįsta su realia veikla ir susidomi šia sritimi.
Apie tai, kaip sudominti moksleivius tiksliaisiais mokslais, kuo šiame procese svarbus universitetų ir įmonių vaidmuo bei kaip prie to gali prisidėti mokytojai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ vyras kalbėjo plačiau.
Suvokiama bendradarbiavimo svarba
Direktorius pabrėžė, kad tiek mokyklos, tiek universitetai, tiek ir pati valstybė turėtų būti suinteresuoti mokinių sudominimu tiksliaisiais ir gamtos mokslais bei tuo, kaip jie dėstomi.
„Universiteto pagrindinis tikslas – turėti gabesnius studentus, motyvuotus, žinančius, ko nori. Tie žmonės, kurie įgyja technologinių mokslų, inžinerijos specialybes, kažkada kuria produktus, kuriuos vėliau parduoda ar Lietuvos, ar užsienio rinkose, o taip gerinama žmonių gyvenimo kokybė“, – teigė vyras.
Dainius Žvirdauskas / KTU nuotr.
Pasak jo, tiek Lietuvos pramoninkų konfederacija, tiek Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, tiek pati švietimo sistema – ir bendrojo, ir aukštojo mokslo – jau susivokę, kad tik bendradarbiavimo dėka galima pasiekti aukštų rezultatų.„Toks procesas vyksta, tačiau kaip jį padaryti efektyviu?“, – klausė direktorius.
„Įmonės organizuoja įvairias mokyklėles – taip įtraukia vaikus. Dabar yra ypatinga programuotojų paklausa, todėl tiek Vilniuj, tiek Kaune, tiek kituose miestuose įmonės kuria savo edukacinius centrus – ten vyksta mokymai, vėliau atranka, įvairūs turai. Nugalėtojai iš karto žino, kad gaus darbą ir pakankamai solidų atlyginimą kaip pradedančiajam, – sakė vyras. – Mūsų mokykla taip pat jau ketvirti metai organizuoja privalomas inžinerines praktikas įmonėse“.
„Jaunam žmogui mokymo procesas visų pirma turi būti įdomus ir patrauklus“, – pažymėjo direktorius.
Ko reikia efektyvesniam mokymo procesui?
Laidoje kalbėta ir apie tai, kad didelės įtakos turi ir mokytojai – jeigu jie geba uždegti moksleivį, motyvuoti, sudominti arba dalyką pateikti kažkaip įdomiau, tikėtina, kad ir moksleiviai labiau susidomės.
Anot D. Žvirdausko, labai populiarėja tai, kad mokytojas įgytų antrą specialybę, derančią su pirmąja – tarkim, matematika ir informatika, chemija ir biologija. „Šioje vietoje valstybės mastu vystoma politika yra teisinga. Tik gal ją reikėtų kažkiek akseleruoti“, – teigia jis.
„Siekiame, kad, pavyzdžiui, inžinerijos pamoką dėstytojų ne vienas mokytojas, todėl nėra atskiro inžinerijos mokytojo. Inžinerijos pamokas pasikeisdami dėsto 6, 7, 8 ar net 9 mokytojai, – sako D. Žvirdauskas. – Jie paskiriami priklausomai nuo turinio ir tematikos: informatikas dėsto tam tikrą temų ciklą, matematikas – kitą. Tokiu būdu pateisinamas mokinių akcentuojamas aspektas „kam man ta teorija ir kur aš pritaikysiu?“ – kalbama realiai, kur tai veikia gyvenime, kur tai galima pritaikyti ir ką su tomis žiniomis padaryti“.
Jis atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu gautas žinias mokiniai iš tikrųjų gali konkrečiai realizuoti ir pritaikyti praktikoje, pvz., kurdami inžinerinius projektus.
Reali patirtis dar mokyklos suole – būtina
D. Žvirdauskas pažymi: gamtos ir tikslieji mokslai iš mokinio reikalauja šiek tiek padidintos koncentracijos ir tai nėra taip paprasta, nes reikia susikaupimo, įdirbio, pastangų, bet pamatę praktinių, realių pavyzdžių, sėkmės istorijų, mokiniai šiais mokslais susidomi.
„Tarkim, mokslo centras Kaune „Mokslo sala“ kuriamas bendradarbiaujant su mokslininkais, mokyklų atstovais. Jis kuriamas ieškant tam tikro konceptualaus modelio, kurs derės mokslas ir realios praktinės laboratorijos. Ne visos mokyklos gali turėti tam tikros specifinės įrangos, o ten moksleiviai pagal atskirą grafiką gali ateiti ir dirbti“, – pasakoja vyras.
Pasak jo, taip pat labai svarbu moksleivius išmokyti komandinio darbo, viešo kalbėjimo. „Rinkai reikia moderniai mąstančių, komunikuojančių, valdančių naująsias žinias, technologijas ir svarbiausia tų žmonių, kurie turėtų žinių įvairiose srityse bei gebėjimą mokytis – nuolat mokytis“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...