„SpaceX“ paleido pirmuosius savojo interneto ryšio tinklo palydovus

Planuojama, kad šis kosminio interneto ryšio tinklas ilgainiui padidės iki 12 tūkst. palydovų.

„SpaceX“ nešančioji raketa „Falcon 9“ apie 22 val. 30 min. vietos (penktadienį 5 val. 30 min. Lietuvos) laiku sklandžiai pakilo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.

Praėjus apie valandai po starto raketos pirmoji pakopa antroji pakopa pasiekė 440 km aukštį ir pradėjo leisti palydovus, vėliau įjungsiančius manevrinius variklius ir užimsiančius savo vietas gana žemoje orbitoje – 550 km aukštyje.

„Sėkmingas palydovų paleidimas patvirtintas“, – pranešė „SpaceX“.

Palydovai skries šiek tiek aukščiau negu Tarptautinė kosminė stotis (TKS), bet daug žemiau negu dauguma kitų palydovų. Geostacionariųjų orbitų palydovai, kurių padėtis konkretaus taško Žemės paviršiuje atžvilgiu beveik nekinta, skrieja 36 tūkst. km aukštyje.

Pirmoji raketos pakopa praėjus maždaug 8,5 val. po starto sėkmingai nusileido ant „SpaceX“ automatinės baržos „Of Course I Still Love You“, plaukiojančios netoli Floridos krantų.

„SpaceX“ planavo surengti šį skrydį prieš savaitė, bet jis buvo dukart atidėtas – iš pradžių dėl smarkių vėjų, o vėliau buvo nustatyta, kad reikia atnaujinti programinę įrangą.

Milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) bendrovė, šiuo metu pirmaujanti privačiame kosmoso sektoriuje pagal paleidžiamų raketų skaičių, dabar yra užsibrėžusi valdyti didelę dalį ateities kosminio interneto rinkos.

Po naujausio palydovų paleidimo ji tampa viena iš šios rinkos pionierių, kartu su varžovu startuoliu „OneWeb“, vasarį iškėlusiu į orbitą pirmuosius šešis savo ryšio palydovus.

Šiuo atžvilgiu „SpaceX“ smarkiai lenkia savo varžovės „Amazon“ projektą „Kuiper“, sumanytą jos vadovo Jeffo Bezoso (Džefo Bezoso).

Kiekvienas iš „Starlink“ palydovų sveria tik 227 kilogramus. Šie aparatai buvo pagaminti „SpaceX“ fabrike Redmonde netoli Siatlo Vašingtono valstijoje.

Bendra ketvirtadienį išskraidinto krovinio masė – 18,5 tonos – buvo didžiausia, iki šiol iškelta „SpaceX“ raketos.

„Starlink“ tikriausiai pradės veikti po 2020 metų, kai šis tinklas, užtikrinsiantis plačiajuostį interneto ryšį visoje planetoje, turės 800 palydovų. Jiems paleisti reikės dar tuzino raketų startų. Bendra projekto investicijų suma vertinama 10 mlrd. dolerių (8,98 mlrd. eurų).

Kosminio interneto projektus be minėtų trijų bendrovių taip pat vysto „Telesat“ ir „LeoSat“.