- Goda Raibytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonija kosmoso tyrimuose pasiekė daug, tačiau tai – dar tik visko pradžia, LRT.lt teigia Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programos ir tyrimų departamento vadovas Europos kosmoso agentūroje Bernardo Patti.
„Skeptikai gali sakyti, kad Žemėje galima atlikti visus eksperimentus, vykdomus kosmose, tai kam švaistyti pinigus. Galiu jiems tik pasakyti, kad žmogaus prigimtis yra tyrinėti. O tyrinėjimas visada atneša naudos“, – tvirtina jis.
TKS – bendra JAV, Europos, Rusijos, Kanados misija, gyvuojanti nuo 1998 m., nors pati projekto pradžia nukelia dar į Šaltojo karo laikus. TKS nuolat gyvena įvairių valstybių astronautai, vykdomi kosmoso ir Žemės tyrimai, atliekami eksperimentai ir t. t. Stotis nesustodama skrieja maždaug 400 km aukštyje 28 tūkst. km/h greičiu. 2016 m. gegužę buvo paskelbta, kad TKS apie Žemę apskriejo šimtatūkstantąjį kartą.
Iš viso stotį sudaro 15 modulių-laboratorijų, vienas iš jų – „Columbus“ – buvo sukurtas Europos kosmoso agentūroje. Jis laikomas vienu reikšmingiausių Europos pasiekimų kosmoso srityje.
Su B. Patti LRT.lt kalbėjosi tikro dydžio „Columbus“ modulio kopijoje, stovinčioje Europos kosmoso agentūros Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre Nordveike (Nyderlandai).
– „Columbus“ modulis yra tik dalis visos TKS. Kam jis skirtas, ką astronautai jame veikia?
–„Columbus“ modulyje yra skirtingos paskirties saugyklos, įmontuotos lubose, grindyse ir šoninėse sienose. Viso modulio tūris yra maždaug 75 kubiniai metrai, ilgis – 7 metrai, skersmuo – maždaug 4,5 metro.
Grindų saugyklose laikoma visa modulio įranga, gyvybės palaikymo ir aušinimo bei ventiliavimo sistemos. Gera ventiliacija TKS yra labai svarbi.Noriu priminti, kad tai nėra laboratorija Žemėje, kur, reikalui esant, gali tiesiog atidaryti langą. Taip pat grindyse įmontuota energijos paskirstymo sistema.
„Columbus“ yra laboratorija.Turbūt žinote, kad laboratorijose atliekami eksperimentai. Iš viso modulyje yra 10 eksperimentams skirtų saugyklų, 2 iš jų įmontuotos lubose, kitos 8 – šoninėse sienose. 5 iš jų priklauso NASA, 5 – Europos kosmoso agentūrai.
Europa kosmose atlieka eksperimentus su mikroorganizmais, ląstelėmis ir audiniais, mikrogravitacija ir skysčiais, tiriamas ilgo buvimo kosmose poveikis žmogaus organizmui ir t. t.
Likusios saugyklos lubose yra skirtos daiktų, susijusių su čia atliekamais eksperimentais, laikymui. Turiu pasakyti, kad daiktų, įrangos ir pan. sandėliavimas TKS yra didelė problema, nes dažnai čia prireikia daugiau daiktų, negu yra vietos jiems laikyti.
Eksperimentai atliekami ne tik viduje, bet ir išorėje. Anksčiau turėjome saugyklą išorėje, kurioje laikėme įvairių mėginių, jų reakcijas stebėjome atvirame kosmose, bet saugykla jau atitarnavo savo laiką ir buvo uždaryta. Dabar tiriame Saulės energiją ir su ja susijusius fenomenus.
– „Columbus“ modulio istorija – gana sudėtinga. Modulis į kosmosą turėjo išskrieti 2004 m., tačiau dėl „Columbia“ raketos tragedijos 2003 m. vasario 1 d., kurios metu suiro raketa nešėja ir žuvo 7 astronautai, buvo atidėta iki 2008 m.
– Taip. „Columbus“ modulis buvo pradėtas statyti 1996 metais. Tam, kad būtų pabaigtas, prireikė beveik 8 metų. Kai jau ruošėmės pakilimui, „Columbia“ patyrė avariją. Tuomet modulis tiesiog buvo pastatytas į sandėlį. Kai programą atnaujinome 2007 m., vėl susidūrėme su problemomis, todėl galiausiai „Columbus“ į kosmosą pakilo tik 2008 m. vasarį. Nuo tada šis nuostabus kūrinys yra orbitoje, veikia saugiai ir jame atliekama daug skirtingų eksperimentų, kuriuos jau pristačiau anksčiau.
„Columbus“ į kosmosą pakilo raketoje, o surinktas ir prie TKS pritvirtintas robotine ranka, sukurta Kanadoje. Tai buvo sėkminga, tačiau itin sudėtinga operacija.
– Prieš 5 metus viename interviu teigėte, kad TKS daugiau laiko skirs mokslo eksperimentams, o ne operacijoms kosmose. Ar pasiekėte savo tikslą?
– Na, jau padarėme labai daug, tačiau norime padaryti dar daugiau. Pradėjus naują kosmoso misiją, iš pradžių viską darai itin atsargiai, nuolat bijai, kad kas nors atsitiks ir pan. Be to, skiri daug resursų (žmogiškųjų, finansinių ir t. t.) tam, kad viskas pavyktų. Kuo ilgiau dirbi, tuo daugiau išmoksti, darbas tampa efektyvesnis ir sklandesnis. Taigi pamažu viskas susidėlioja taip, kad operacijoms atlikti reikia daug mažiau resursų, o tuos, kurie lieka, galima panaudoti eksperimentams. Tai yra tai, ką ir stengiamės daryti TKS.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?7
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...