Staigmena – „sproginėjanti“ žaliava

Kadangi produktas impulsiniu elektros lauku veikiamas labai trumpai (tūkstantąsias sekundės dalis), neatsiranda terminio efekto. Todėl, kaip parodė pirminiai tyrimai, šiuo būdu apdorotų vaisių ar uogų sultys išlaiko maistines savybes, natūralią spalvą, skonį ir aromatą. Taikant šią technologiją prieš mechaniškai spaudžiant sultis, tikimasi išgauti didesnės biologinės vertės produktą, padidinti jo išeigą.

Taip pat ši technologija atveria plačias taikymo galimybes išgaunant natūralius dažus bei antioksidantus iš augalinės žaliavos, tarkime, iš uogų ar vaisių išspaudų. Taigi naujoji technologija įgalintų kurti naujus ir/ar padidintos biologinės vertės maisto produktus ar jų priedus. Kol kas eksperimentuojama su aparatūra, leidžiančia apdoroti tik nedidelius augalinės žaliavos kiekius. 

Mokslininkė pasakojo, kad stažuotės pradžioje atliekant tyrimus pasitaikydavo įvairių staigmenų. Pavyzdžiui, kartais dėl žaliavoje esančių oro burbuliukų ar mechaninių priemaišų tarp apdorojimo kameroje esančių elektrodų pažirdavo kibirkštys ir įvykdavo nedidelis sprogimas.

„Kai taip nutiko pirmą kartą, net pašokau nuo kėdės. Kita vertus, tokie incidentai neleidžia atsipalaiduoti ir užmiršti, jog dirbama su aukštą įtampą generuojančiu įrenginiu“, – šypsosi mokslininkė.

Podoktorantūros stažuotės metu R. Bobinaitė pusantro mėnesio darbavosi Salerno Universiteto ProdAlscarl kompetencijų centro laboratorijose, Italijoje, o šiuo metu rengia mokslinę publikaciją ir ruošiasi pristatyti dalį savo tyrimų rezultatų specialiuose tarptautiniuose kursuose Saragosos universitete, Ispanijoje.

Mokslininkė stažuotoja džiaugiasi, kad galėjo pasisemti vertingos patirties užsienio laboratorijoje ir susirasti bendraminčių, su kuriais tikisi bendradarbiauti ir ateityje. 

„Manau, kad ateitis priklauso inovatyvioms maisto perdirbimo technologijoms, kurios leistų pagaminti greičiau, naują ir/ar galimai sveikesnį produktą, tam sunaudojant mažiau energijos ir minimizuojant perdirbimo metu susidarančių atliekų kiekį. Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu turiu galimybę atsidėti vien tik moksliniam darbui ir kad mano atliekami tyrimai yra savalaikiai“, – sakė pašnekovė.

Tyrimams prireikia daug kantrybės

Viena didžiausių staigmenų daktarei  Aušrai  Sinkevičienei pradėjus podoktorantūros stažuotę, buvo be galo ilgas mėginių tyrimo laikas. Atliekant tyrimą, kiekvienas iš 564 cilindrų su dirvožemio mėginiais paeiliui patenka į 5 skirtingus laboratorinius prietaisus, ir ši „kelionė“ trunka apie 6 savaites. 

„Apskaičiavau, jog vien tyrimų analizė truks apie metus, o kadangi mano stažuotė trunka   ne dvejus, kaip įprasta, o tik pusantrų metų, teks labai stengtis viską atlikti laiku“, –  pasakojo jaunoji mokslininkė, palyginimui sukaupusi šimtus skirtingų dirvožemių mėginių, gautų eksperimentuojant Aleksandro Stulginskio universiteto ir LAMMC žemdirbystės instituto laukuose.

Kodėl pavasarį įmirksta kai kurios dirvos? Ar dirvožemio galimybės sugerti ir išgarinti vandenį priklauso nuo žemės dirbimo būdo? Kokios įtakos tai turi augalų derlingumui? Į šiuos šimtams Lietuvos ūkininkų svarbius klausimus Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre ir gilinasi mokslininkė stažuotoja A. Sinkevičienė.

Jos stažuotės tema – žemės dirbimo įtaka vandentalpai, vandens potencialui, deficitui ir evaporacijai Vidurio Lietuvos dirvožemiuose.