- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujagimis – su trijų žmonių genetika. Jungtinėje Karalystėje naudojant šį mokslininkų naujai atrastą apvaisinimo metodą, jau gimė penki vaikai. Mokslininkai rado išeitį, kaip tėvams, turintiems genetinių sutrikimų, susilaukti sveiko vaiko, tačiau galutinis taškas dar nepadėtas, pasakojama LNK reportaže.
„Kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje, išskyrus raudonuosius kraujo kūnelius, yra tūkstančiai mitochondrijų. Jos įdomios tuo, kad jose yra labai maža DNR dalis. Taip yra todėl, kad prieš 1,5 milijardų metų jos buvo laisvai gyvenantis savas organizmas, kuris prieš labai daug metų įsiliejo į mūsų ląsteles. Todėl jos vis dar turi šį mažą DNR gabalėlį“,– aiškino Oksfordo universiteto reprodukcinės genetikos profesorius Daganas Wellsas.
Taigi vieno Anglijos vaisingumo centro mokslininkai iš donorės kiaušialąstės pašalino visas chromosomas, palikdami tik mitochondrijų DNR. Tuomet į donoro į kiaušinėlį buvo įterptos motinos chromosomos. Galiausiai šiam kiaušinėliui apvaisinti buvo panaudota tėvo sperma. Pasak mokslininkų, tai gelbsti vaisių nuo paveldimų ligų. Mat maždaug keturiems tūkstančiams moterų vien Jungtinėje Karalystėje gresia pavojus perduoti mitochondrijų DNR sutrikimus savo vaikui.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Ypač tokius dalykus, kaip regos ar klausos praradimas, raumenų silpnumas. Galima susirgti neurologinėmis ir kitomis ligomis, turinčiomis įtakos kepenims, inkstams bei širdžiai. Tai dažnai baigiasi ankstyva mirtimi. Kartais mirtis gali ištikti dar kūdikystėje“, – teigė D. Wellsas.
Vienintelė problema, kad nors kiaušinėlyje yra labai mažas galimai defektinių mitochondrijų skaičius, jis gali padidėti.
Tad ši nauja apvaisinimo technologija gali būti išeitis, kaip susilaukti sveiko vaiko.
„Jūs pašalinate donoro genetinę medžiagą iš to kiaušinėlio. Iš tikrųjų tai – tuščias kiaušinėlis. Jame yra mitochondrijų ir kitų dalykų, bet nėra donoro genetinės medžiagos. Tada į tą kiaušinėlį perkeliama pacientės genetinės medžiaga, jos chromosomos. Taigi dabar turime jos DNR sveikame kiaušinyje, kuriame nėra tų pažeistų mitochondrijų“, – šio metodo privalumus dėstė D. Wellsas.
Tiesa, kadangi ši technologija nauja, mažai žinoma apie jos ilgalaikes pasekmes.
„Šie tyrimai dažniausiai buvo mažai tęsiami arba visai netęsiami. Arba apie juos buvo pranešama neskaidriai. Labai gerai, kad mūsų darbas licencijuotas ir labai griežtai reglamentuotas. Žinome, kad kai bus viešai paskelbti visi rezultatai, jie bus labai išsamūs ir mes tikrai daug geriau suprasime, ar šis metodas veikia puikiai, ar yra kai kurių trūkumų“, – sakė Oksfordo universiteto reprodukcinės genetikos profesorius.
Tačiau jau dabar baiminamasi, kad kai kuriais atvejais po apvaisinimo mitochondrijos kaip tik ima sparčiai daugintis.
„Vienintelė problema yra ta, kad pastebėta, jog kartais gali padidėti su genetine medžiaga perduotų mitochondrijų populiacija. Tai reiškia, kad nors kiaušinėlyje yra labai mažas galimai defektinių mitochondrijų skaičius, jis gali padidėti“, – komentavo D. Wellsas.
Ši procedūra gali būti pritaikyta ir kaip nevaisingumo gydymo būdas. Tačiau Anglijos mokslininkai įsitikinę, kad ateityje šios technologijos esmė bus išvengti vaisiui motinos perduotų mitochondrijų sutrikimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...