Tai sako Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas švietimo klausimais Riku Honkasalo. Vieną sėkmingiausių švietimo sistemų turinti Suomija ir toliau gerina savo mokytojų rengimo tvarką. Lietuvoje šiai sričiai pokyčiai yra dar reikalingesni. Siekiant permainų, buvo inicijuotas ir Vytauto Didžiojo (VDU) bei Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų jungimasis. Rudenį išrinktas Seimas naujos pedagogų rengimo sistemos įgyvendinimą taip pat įvardija kaip vieną pirmųjų darbų.

„Šių dienų mokytojui reikia visai kitokių žinių, gebėjimų ir nuostatų nei ankstesniais laikais: reikia ne tik dalyko žinių bei didaktikos – ruošdami mokytojus turime remtis tyrimais, pasaulinėmis praktikomis, filosofiniais pagrindimais, o ne grynu „ekonomizmu“ – kaip padaryti pigiau ir greičiau“, – sako LEU docentė Emilija Sakadolskienė.

Dar vasaros pradžioje VDU ir LEU mokslininkai švietimo bendruomenei pateikė Pedagogų rengimo koncepcijos projektą. Tikimasi, kad jau 2017 m. bus vykdomi pirmieji priėmimai į naująsias pedagogikos studijas pagal valstybės užsakymą. Priėmimai bus organizuojami tik tų sričių mokytojams, kurių šiuo metu labiausiai trūksta.

VDU ir LEU mokslininkai projekte siūlo strategines pertvarkas, kurios turi atstatyti pasitikėjimą ir pagarbą mokytojui, suteikti kokybišką profesionalo išsilavinimą ir grąžinti supratimą, jog tai prestižinė, aukštos kvalifikacijos reikalaujanti profesija. Mokslininkų pasiūlymai buvo parengti remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinių švietimo ekspertų išvadomis ir akcentuojant, kad pedagogikos studijose dėmesys privalo būti skiriamas įvairioms kompetencijoms, kurios būtinos šiuolaikiniams pedagogams.

Mokėti mokytis ir taikyti informacines technologijas

Įvardijant konkrečias kompetencijas, kurių turėtų būti mokomi būsimi pedagogai, mokslininkai tikina, kad tarp pačių svarbiausių šiandien yra dvi: mokymasis mokytis ir informacinių technologijų taikymas mokymosi procese.

Pasak VDU Edukologijos katedros profesorės Margaritos Teresevičienės, mokymosi mokytis kompetencija svarbi mokytojui siekiant prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, jo iššūkių ir inovacijų. Svarbiausia apsaugoti ir ugdyti mokinių gebėjimą mokytis – būtent šis gebėjimas leidžia tinkamai reaguoti visuomenėje, susidūrus su neadekvatumo ir nesaugumo situacijomis, sunkumais, ugdo šiandien visose srityse gyvybiškai svarbų kritinį mąstymą.

„Mokėjimas mokytis ir ugdymo turinys, jo procesas yra neatskiriami. Mokytojai gali ir turi padėti savo mokiniams išsiugdyti pasitikėjimą savimi, skatinti užduoti klausimus, viską apgalvoti ir išugdyti gebėjimą

pasinaudoti intuicija ir vaizduote, paskatinti kritinį mąstymą taikydami mokymosi metodų įvairovę, o sudėtingas užduotis paversdami įdomiomis“, – paaiškina M. Teresevičienė.

Su šiuo gebėjimu siejamas ir kitas – informacinių technologijų ir informacijos valdymo. Dėl nuolatinės technologijų kaitos ir naujovių diegimo mokyklose, mokytojai privalo gebėti taikyti technologijomis grindžiamą mokymąsi, skaitmeninį raštingumą, atvirųjų švietimo išteklių, socialinių tinklų naudojimą, kas leidžia sukurti naują kokybę bendrojo lavinimo sistemoje.

Tarp mokytojams naudingų technologijų išskiriamos išmaniosios lentos, 3D klasės, „Google“ kuriamos priemonės švietimui, tokios kaip „Google Docs“, „Google Classroom“ ir kitos, padedančios mokytojams organizuoti pamokas, efektyviau bendrauti su studentais ir sutaupyti laiko.

Ryškus skirtumas – tyrimų sritis

Pasikeitus profesionalaus mokytojo apibrėžimui, dabar iš šios profesijos atstovų reikalaujama ir tyrėjo bei diagnostikos įgūdžių: gebėti tirti savo aplinką, patiems nustatyti problemas, kurias reikia įveikti darbe, ieškoti sprendimų mokslininkų darbuose, nustatyti, kodėl mokinys atsilieka ir kaip jam padėti. Tiriamoji veikla neatsiejama ir nuo technologinių žinių: šiuo metu intensyvėja atvirųjų švietimo išteklių naudojimas ir pritaikymas, mokyklos turi įsileisti technologines naujoves, o mokytojai – žinoti, gebėti pasirinkti tinkamus įrankius, mokėti jais naudotis, patys būti besimokantys ir padėti mokiniams geriau mokytis.

Lietuvoje būsimi mokytojai šiuo metu išklauso ne daugiau kaip vieną tyrimų dalyką, kuris paprastai orientuotas į baigiamojo darbo rašymą, o ne mokytojo-tyrėjo ugdymą. Tačiau visiškai priešinga tendencija yra Suomijoje, kurios švietimo sistema laikoma pavyzdine – čia net 70 ECTS kreditų skiriama tyrimų metodams ir magistro darbo rašymui (iš 300 kreditų, kurie sudaro vientisųjų pedagogikos magistro studijų programą).

Mokytojo kaip tyrėjo kompetencija akcentuojama ir šiais metais išleistoje Suomijos nacionalinėje mokytojų švietimo forumo ataskaitoje. „Mokytojų rengimo žinių ir tyrimų bazė bus ir toliau plečiama. Kitaip tariant, naujausios mokslinės žinios ir praktikos bus pritaikytos mokyme ir mokymesi. Sieksime, kad pedagogikos studentai išmoktų tirti ir inovatyviai išgauti žinias savo būsimam mokytojavimui“, – paaiškino Suomijos švietimo tarybos narys R. Honkasalo.