„Modulio variklis neplanuotai ir netikėtai pradėjo veikti 12 val. 45 min. [JAV] Rytų pakrantės (19 val. 45 min. Lietuvos) laiku ir pasuko stotį 45 laipsniais, – sakoma NASA pranešime. – Atlikus atkuriamuosius darbus stotis buvo sugrąžinta į įprastą padėtį, įgulai pavojaus nėra.“

Numatyta orbitinės stoties orientacija, svarbi ryšiui su Žeme palaikyti ir saulės elementų veikimui, buvo atkurta per 47 minutes. Per šį incidentą ryšys su skrydžių valdymo centru buvo dukart kelioms minutėms nutrūkęs.

NASA nurodė, kad siekiant kompensuoti „Nauka“ variklio suteiktą impulsą teko įjungti TKS modulio „Zvezda“ ir krovininės kapsulės „Progress“ variklius. Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ nurodė, kad incidentas įvyko pervedant modulį „Nauka“ iš skrydžio režimo į susijungimo režimą ir „dirbant su degalų likučiais“.

„Nepastebėjome jokios žalos“, – per ketvirtadienio pavakare surengtą spaudos konferenciją sakė kosminės stoties programos vadovas Joelis Montalbano (Džoelis Montalbanas). – Jokiu metu pavojus įgulai nebuvo iškilęs.“

Pasak pareigūno, įgula per šį incidentą nejuto jokio judėjimo arba kratymo. Kompleksas nebuvo pradėjęs suktis, sakė NASA atstovas Bobas Jacobsas (Bobas Džeikobsas).

„Jaudinama valanda“

NASA administratoriaus pavaduotoja žmonių skrydžių ir operacijų reikalams Kathy Lueders (Keiti Liders) sakė, kad tai buvo „gana jaudinama valanda“.

Tuo metu „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas per tviterį parašė, kad TKS įgula jaučiasi gerai.

„TKS viskas tvarkoje. Įgula ilsisi. Ir jums patariu“, – sakoma jo žinutėje.

Dėl šio incidento NASA turėjo atšaukti bendrovės „Boeing“ sukurtos pilotuojamos kapsulės pakartotinį bandomąjį paleidimą iš Floridos, suplanuotą  penktadienio popietę. Tai bus antras „Boeing“ bandymas pasiekti TKS prieš surengiant pilotuojamą skrydį.

Anksčiau ketvirtadienį ketvirtadienį 22 tonas sveriantis modulis „Nauka“, kurio paleidimas buvo ilgokai atidėliojamas, sėkmingai susijungė su TKS.

„Roskosmos“ paskelbtuose vaizduose matyti, kaip rusiškas TKS segmentas 16 val. 29 min. Lietuvos laiku buvo papildytas nauja dalimi, susijungusia su į Žemę nukreipta tarnybinio modulio „Zvezda“ jungtimi.

Modulis bus visiškai integruotas į kosmoso stotį tik po kelių mėnesių ir ne vieno kosmonautų išėjimo į atvirą kosmosą.

Rusiškos raketos „Proton“ gabentas modulis „Nauka“ buvo pasiųstas į orbitą aštuoniomis dienomis anksčiau iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Automatinė susijungimo su TKS procedūra įvyko po ilgo skrydžio ir virtinės manevrų.

Ilgai atidėliotas projektas

Startą atidžiai stebėjo Europos kosmoso agentūra (ESA), nes kartu su moduliu į kosmosą pakilo ir „European Robotic Arm“ – pirmasis kibernetinis manipuliatorius, galėsiantis veikti rusiškame TKS segmente.

Modulis „Nauka“ (rus. „Mokslas“), daugiausia bus naudojamas tyrimams ir laboratorinės įrangos laikymui.

„Nauka“ taip pat suteiks daugiau saugojimo vietos ir naujų vandens bei deguonies regeneravimo sistemų, taip pat pagerins gyvenimo sąlygas rusiškame TKS sektoriuje dirbantiems kosmonautams.

Daugiafunkcinis laboratorinis modulis „Nauka“ buvo suprojektuotas dar praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo planuota, kad jis taps rusiškojo segmento valdymo modulio „Zaria“ atsargine įranga.

Vėliau jis buvo iš naujo suprojektuotas kaip mokslinis modulis, bet tapo dar vienu iš Rusijos kosmoso projektų, įstrigusių dėl finansavimo trūkumo ar biurokratinių procedūrų.

Iš pradžių buvo numatyta, kad „Nauka“, vienas didžiausių TKS modulių, bus paleistas 2007 metais, tačiau dėl įvairių problemų startas buvo keliskart atidėtas.

„Nauka“ tapo pirmuoju nauju TKS rusiškojo segmento moduliu nuo 2010 metų. Jis pakeitė ilgą laiką veikusį susijungimo modulį „Pirs“, kuris su TKS susijungė 2001 metais kaip laikinas priedas, bet buvo eksploatuojamas du dešimtmečius.

Užleisdamas vietą „Nauka“, „Pirs“ anksčiau šią savaitę atsiskyrė nuo stoties ir sudegė Žemės atmosferoje, o jo liekanos nukrito į Ramųjį vandenyną.

Šiuo metu TKS įgulą sudaro NASA astronautai Markas Vande Hei (Markas Vande Hėjus), Shane'as Kimbrough (Šeinas Kimbrou) ir Megan McArthur (Megan Makartur); „Roskosmos“ kosmonautai Olegas Novickis ir Piotras Dubrovas; Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros (JAXA) astronautas Akihiko Hoshide (Akihikas Hošidė) ir ESA astronautas Thomas Pesquet (Toma Peskė).