- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš septynis mėnesius paleistas NASA Marso tyrimų zondas „Mars 2020“ ketvirtadienį ruošiasi trumpiausiam ir labiausiai įtemptam savo misijos etapui – „septynioms siaubo minutėms“, kai nuleidžiamasis modulis, nešantis marsaeigį „Perseverance“, turės nutūpti ribotoje teritorijoje Raudonosios planetos paviršiuje.
Įskriejimo į atmosferą, žemėjimo ir nusileidimo fazė prasidės, kadi „Perseverance“ nešantis aparatas įsirėš į Marso atmosferą beveik 20 tūkst. km per valandą greičiu.
Šis etapas turėtų pasibaigti per septynias minutes, kai marsaeigis bus nutupdytas ant planetos paviršiaus.
Nusileidimas Jezero kraterio rajone planuojamas 15 val. 55 min. JAV Rytų pakrantės (22 val. 55 min. Lietuvos) laiku, bet prireiks dar 11 minučių, kad iš Marso į Žemę atskrietų radijo signalas, nešantis informaciją apie misijos būklę.
Tuo metu Marso šiaurės pusrutulyje prognozuojami palankūs orai, bet niekas negali būti užtikrinta.
„Tai vienas sunkiausių manevrų, kuriuos atliekame šioje srityje, ir beveik 50 proc. kosminių aparatų, pasiųstų ant Marso paviršiaus, buvo prarasti“, – sakė „Mars 2020“ projekto vadovo pavaduotojas Mattas Wallace'as (Metas Volesas).
Įskriejimas į atmosferą
Dešimt minučių prieš įskriejant į ploną ir retą Marso atmosferą kosminis aparatas atsiskirs nuo kelionės modulio, kuriame sumontuoti degalų bakai, radijo siųstuvai ir saulės elementai.
Marsaeigį nešantis nuleidžiamasis modulis įjungs manevrinius variklius, kad į priekį nukreiptų apsauginį aerodinaminio gaubtą.
Apie 130 km aukštyje aparatas įskries į atmosferą ir pradės kaisti. Didžiausia temperatūra bus pasiekta maždaug po 80 sekundžių, kai gaubtas įkais maždaug iki 1 300 Celsijaus laipsnių.
Tačiau pas „Perseverance“ turėtų išlikti maždaug kambario temperatūros.
Nusileidimo metu aparatui gali tekti taisyti trajektoriją manevriniais varikliais.
Parašiuto išsiskleidimas
Aparatui sulėtėjus iki mažiau nei 1 600 km per valandą bus išskleistas 21,5 m skersmens viršgarsinis parašiutas. Tai įvyks 11 km aukštyje.
„Perseverance“ naudoja naują technologiją „Range Trigger“, kai nusileidimo fazės reguliuojamos pagal aparato padėtį nusileidimo vietos atžvilgiu.
Paklaustas, koks šio manevro momentas bus pavojingiausias, NASA pareigūnas Allenas Chenas (Alenas Čenas) atsakė: „Aišku, daug rizikos sutelkta viršgarsinio parašiuto išsiskleidime.“
Bandydama naują parašiuto dizainą, NASA atliko daug eksperimentų dideliame aukštyje Žemėje. Tokie tyrimai beveik nebuvo vykdomi nuo 8-ojo dešimtmečio.
Karščio skydo atsiskyrimas
Paskui, praėjus apie 20 sekundžių po parašiuto išsiskleidimo, aparatas numes karščio skydą. Marsaeigis pirmąkart tiesiogiai pateks į atmosferą ir nusileidimo radaru tiksliai matuos iki paviršiaus likusį atstumą.
Per šią misiją taip pat pirmąkart bus panaudota technologija „Terrain Relative Navigation“ (TRN). Marsaeigis įjungs specialią vaizdo kamerą, kad atpažintų paviršiaus darinius ir sulygintų juos su atmintyje įrašytu žemėlapiu, kur inžinieriai parinko saugiausias nusileidimo vietas.
„Tai suteiks mūsų aparatui akis ir gebėjimą iš tikrųjų matyti, kur jis skrenda, ir išsiaiškinti, kur jis yra“, – aiškino A. Chenas.
Nuleidžiamieji varikliai
Kadangi Marso atmosfera gana reta, parašiutas aparato greitį sumažins tik iki 300 km per valandą. Taigi, „Perseverance“ turės numesti parašiutą ir galinį gaubtą bei įjungti raketinius variklius, kad lėtai nusileistų.
Nuleidžiamasis modulis turi aštuonis raketinius variklius, sumontuotus virš marsaeigio. Jie įsijungs iki paviršiaus likus 2,1 kilometro.
Aparatas turės pasukti, kad išvengtų krintančio parašiuto ir galinio gaubto, o tuomet toliau naudoti savo modernias sistemas iki galutinio nusileidimo.
„Skraidantis kranas“
Likus 12 sekundžių, 20 metrų aukštyje raketinis nuleidžiamasis modulis nuleis marsaeigį ant paviršiaus, išvyniojęs ilgus lynus tarsi „skraidantis kranas“.
Tuo metu marsaeigis išskleis savo važiuoklę ir ratus ir palies paviršių judėdamas 1,2 km per valandą greičiu. Tuomet nuleidžiamasis modulis nuskries į šalį ir valdomai nutūps netoliese.
„Perseverance“ turėtų tapti penktuoju misiją Raudonojoje planetoje vykdysiančiu marsaeigiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...