- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai siūlymus švelninti karantino sąlygas ragina vertinti labai atsakingai ir nuolatos stebint, kaip tai atsilieptų ligos plitimui.
Jų teigimu, iš visų Baltijos valstybių Lietuva geriausiai laikosi karantino taisyklių, o dabartinės sąlygos yra pakankamos, kad mažėtų gyventojų sergamumas ir liga nebeplistų.
LSMU epidemiologai ir LEI matematinio modeliavimo ekspertai susibūrė į iniciatyvinę grupę United4Health.lt ir, atsižvelgdami į karantino priemonių taikymo efektyvumą, sukūrė modelį, prognozuojantį COVID-19 infekcijos plitimą Lietuvoje.
Prognozavimo modelio rengėjai jį peržiūri kiekvieną dieną ir atnaujina duomenis, gaunamus iš įvairių šaltinių. Nuo balandžio 10 dienos atnaujinti COVID-19 infekcijos plitimo prognozavimo rezultatai kasdien bus skelbiami šiuo adresu.
Pirmasis scenarijus. Jei Velykų laikotarpiu karantino laikymasis visuomenėje pablogėtų nuo dabartinių 53 proc. iki 47 proc., sergamumo COVID-19 infekcija piką pasiektume balandžio 24 d., o sergančių skaičius būtų nuo 2200 iki 2700.
Antrasis (optimistinis) scenarijus. Jei karantino priemonių laikymasis išliks toks pat efektyvus (53 proc.), COVID-19 pacientų pikas būtų pasiektas balandžio 24 dieną ir jis svyruotų nuo 1100 iki 1500.
Mokslininkai pažymi, kad, siekiant optimistinio scenarijaus, karantino apribojimai turi būti taikomi ir toliau. Jų teigimu, dabartinis 53 proc. karantino efektyvumas yra pakankamas COVID-19 ligos plitimo stabdymui ir sergančiųjų skaičiaus mažėjimui.
LSMU ir LEI mokslininkų sukurtas modelis rodo, kad, jei karantino efektyvumas balandžio mėnesį sumažėtų ženkliai (iki 25 proc.), tikėtina, jog gegužės mėnesį sergančiųjų skaičius siektų net 20 tūkst. ir toliau sparčiai augtų. Jei taip atsitiktų, didžiulis sergančiųjų skaičius perkrautų sveikatos priežiūros sistemą, kuri šiuo metu dirba efektyviai ir sugeba tvarkytis su visais COVID-19 atvejais.
Remdamiesi modeliu mokslininkai daro prielaidą, kad, jei karantino sąlygų bus laikomasi efektyviai, dabartinė epidemijos banga nuslops iki gegužės mėnesio antros pusės.
Neįgyvendinus tolimesnių ligos užkardymo priemonių, rudenį tikėtina antroji epidemijos banga, kuri gali būti dar didesnė (sergančiųjų kiekis gali siekti iki 500 tūkst.). Taip nutiktų todėl, kad didžioji visuomenės dalis, tikėtina, nebūtų įgavusi imuniteto, o vakcina iki to laiko dar nebus sukurta.
Tam, kad prognozės būtų tikslesnės ir ateityje būtų galima geriau numatyti tikėtinas naujas koronoviruso bangas, svarbu išsiaiškinti viruso agresyvumo ir užkrečiamumo laipsnį (virulentiškumą) ir stebėti karantino efektyvumą. Ypač svarbu žinoti COVID-19 simptomų nejaučiančių, bet užsikrėtusių bei imunitetą ligai jau įgavusių žmonių skaičių.
Šiuo metu LSMU taip pat planuoja atlikti epidemiologinius ir genominius SARS-CoV-2 viruso tyrimus. Tai leis sužinoti jau persirgusių gyventojų COVID-19 skaičių ir įvertinti Lietuvoje esančias viruso padermes ir jų sukeliamos ligos ypatumus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“5
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...