- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dantis gadina prasti įpročiai – cukraus kupina dieta, nekokybiškas dantų valymasis. Tačiau kai kurių žmonių dantys genda greičiau nei kitų. Iš dalies tai yra genetiškai paveldima savybė. Iš dalies – mažytis baltymo trūkumas, kuris sukelia emalio pažeidimus ir paskatina danties gedimą.
Amelogenesis imperfecta – tai sutrikimas, dėl kurio dantų emalis nesusiformuoja teisingai. Taip nutinka dėl vienintelio amino rūgšties defekto, sutinkamo emalio baltyme amelogenine. Tas sutrikimas neleidžia išlaikyti tvarkingos amelogenino struktūros ir šis baltymas tiesiogine to žodžio prasme maišosi emalio augimo kelyje. Taigi, turint Amelogenesis imperfecta sutrikimą, emalio sluoksnis yra plonesnis, o patys kristalai yra ne taip tvarkingai išsidėstę. Dėl to ir pats dantis yra pažeidžiamesnis.
Įprastai dantų emalis yra kiečiausia medžiaga žmogaus kūne, tačiau to negalima pasakyti apie žmones su Amelogenesis imperfecta sutrikimu. Jų emalis dažnai būna patamsėjęs, minkštas, lengvai įtrūkstantis. Ilgą laiką mokslininkai negalėjo užtikrintai paaiškinti Amelogenesis imperfecta sutrikimo mechanizmo. Tačiau dabar pasitelkę moderniausius mikroskopus jie danties formavimąsi patyrinėjo iš arčiau ir suvokė, kad tai – netvarkingų amelogenino struktūrų kaltė.
commons.wikimedia.org nuotr.
Paprastai tariant, amelogeninas turėtų pasitraukti nuo besiformuojančio danties paviršiaus ir užleisti vietą kitoms molekulinėms strūktūroms. Tačiau sergant Amelogenesis imperfecta sutrikimu amelogeninas tampa labai lipniu. Tai – netinkamai veikiančio MMP20 fermento kaltė – jis turėtų užtikrinti, kad nesusidarys amelogenino pertreklius. Tačiau dėl šio sutrikimo amelogeninas yra lipnus, nesitraukia iš vietos ir dar lėtina hidroksiapatito, danties emalio kristalinės struktūros bloko, formavimąsi.
Danties formavimasis yra beveik kaip mūrinės sienos statymas. Kristalinė struktūra turi būti sutvirtinta reikiamomis medžiagomis, kad galutinis produktas būtų tvirtas. Nors pats emalis yra tvirta medžiaga, Amelogenesis imperfecta sutrikimas neleidžia jam visiškai susiformuoti. Todėl šioje sienoje lieka plyšių, kuriais pasinaudoja cukrus ir rūgštys – taip prasideda danties gedimas.
Įdomu tai, kad šie rezultatai mokslininkams yra labai svarbūs ne tik dėl dantų. Jinhui Tao, pirmasis tyrimo autorius, pasakojo: „[šis tyrimas] mums suteikia svarbios informacijos apie tai, kaip kontroliuoti įvairių medžiagų kūrimąsi. Pavyzdžiui, neorganinių hibridinių medžiagų kūrimą superkompiuteriams ar energijos saugojimui.“ Kalba, žinoma, apie kristalines struktūras, kurios naudojamos ne tik medicinoje, bet ir įvairioje elektronikoje. Tačiau šios žinios padės ir ieškant Amelogenesis imperfecta gydymo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...