- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grenlandijos mokslininkai trečiadienį paskelbė, kad ledynmečio nuosėdose rado dviejų milijonų metų senumo, t. y. seniausią kada nors išgautą DNR ir taip atvėrė naują skyrių paleogenetikoje.
„Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas (Mikelis Vinteris Perdersenas).
„Ilgą laiką buvo manoma, kad milijonas metų yra DNR išlikimo riba, tačiau dabar radome dvigubai senesnių įrodymų“, – sakė jis agentūrai AFP.
Pasak Kopenhagos universiteto dėstytojo, DNR fragmentus jie rado nuosėdose šiaurinėje Grenlandijos dalyje, vadinamoje Kap Kopenhaga.
Jis pridūrė, kad fragmentai „yra iš aplinkos, kurios šiandien Žemėje niekur nematome“. Užšaldyta atokioje negyvenamoje vietovėje, DNR buvo labai gerai išsilaikiusi.
Naujos technologijos leido mokslininkams nustatyti, kad 41 fragmentas buvo daugiau nei milijonu metų senesnis už seniausią žinomą Sibiro mamuto DNR.
Pirmiausia jie turėjo nustatyti, ar molyje ir kvarciniame smėlyje yra paslėpta DNR, paskui patikrinti, ar ją galima išimti iš nuosėdų ir ištirti.
Taikytas metodas „padeda iš esmės suprasti, kodėl mineralai arba nuosėdos, gali išsaugoti DNR“, sakė tyrime dalyvavusi Kopenhagos universiteto geobiologijos grupės vadovė Karina Sand.
„Tai Pandoros skrynia, kurią netrukus atversime“, – pridūrė ji.
Rūšių gebėjimas prisitaikyti
„Per aplinką tekančios upės pernešė mineralus ir organines medžiagas į jūros aplinką, kur ir nusėdo šios sausumos nuosėdos“, – sakė M. Wintheris Pedersonas.
Tuomet, maždaug prieš du milijonus metų, „šis po vandeniu esantis sausumos masyvas pakilo į viršų ir tapo Šiaurės Grenlandijos dalimi“, paaiškino jis.
Šiandien Kap Kopenhagoje yra arktinė dykuma, kurioje jau aptikta įvairių rūšių telkinių, įskaitant puikiai išsilaikiusias augalų ir vabzdžių fosilijas.
Tačiau mokslininkai nebandė nustatyti fosilijų DNR, o apie tuometinius gyvūnus buvo žinoma labai nedaug.
2006 metais darbą pradėjusi tyrėjų komanda dabar gali susidaryti vaizdą, kaip šis regionas atrodė prieš du milijonus metų.
„Turėjome miškingą aplinką, kurioje ganėsi mastodontai, šiauriniai elniai ir kiškiai, taip pat augo daug įvairių augalų rūšių“, – sakė jis ir pridūrė, kad jie rado 102 skirtingas augalų rūšis.
Jis pridūrė, kad mastodontai (iškastiniai straubliniai žinduoliai) yra ypač verti dėmesio, nes dar niekada nebuvo rasti taip toli į šiaurę. Šis atradimas taip pat suteikė mokslininkams daugiau informacijos apie rūšių prisitaikymo galimybes.
Prieš du milijonus metų Grenlandijoje temperatūra buvo 11–17 laipsnių aukštesnė nei dabar, tačiau Grenlandijos platumoje saulė nenusileidžia vasarą ir nepakyla žiemą.
„Šiandien Žemėje niekur nematome tokios aplinkos ir tokio rūšių derinio“, – sakė M. Wintheris Pedersenas.
„Rūšių plastiškumas, t. y. tai, kaip rūšys iš tikrųjų sugeba prisitaikyti prie skirtingų klimato sąlygų, gali būti kitoks, nei manėme anksčiau. Akivaizdu, kad tai verčia ieškoti naujesnių ir senesnių vietovių. Pasaulyje yra kelios skirtingos vietos, kuriose geologiniai telkiniai iš tikrųjų yra tokio senumo. Net ir dar senesni“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...