Mokslininkai atgaivino 100 mln. metų senumo mikroorganizmus

  • Teksto dydis:

Mokslininkai sėkmingai atgaivino mikroorganizmus, glūdėjusius vandenyno dugno nuosėdose dar nuo dinozaurų laikų.

Jų tyrimas atskleidžia vienų primityviausių rūšių pasaulyje stulbinamą gebėjimą išgyventi dešimtis milijonų metų, beveik visiškai neeikvojant deguonies ir maistinių medžiagų, bet laboratorijos sąlygomis vėl pradėjusių maitintis ir daugintis.

Japonijos jūrų ir Žemės mokslų ir technologijų agentūros vadovaujama grupė analizavo senovinių, daugiau kaip 100 mln. metų senumo nuosėdų mėginius, paimtus iš Ramiojo vandenyno pietinės dalies dugno.

Yra žinoma, kad šio vandenyno regiono dugno nuosėdose maistingųjų medžiagų esama daug mažiau negu įprasta, tad sąlygos jose gyvybei išlikti milijonus metų toli gražu neatrodo idealios.

Mokslininkai mėginius perkėlė į inkubacinę terpę, tikintis sužadinti mikroorganizmų gyvybinę veiklą po ištisas epochas trukusio snaudulio.

Stulbinama, bet jiems pavyko atgaivinti beveik visų ten buvusių rūšių mikrobus.

„Kai juos radau, iš pradžių buvau nusiteikęs skeptiškai – galvojau, kad tokias išvadas lėmė kažkokia klaida arba eksperimento nesėkmė“, – sakė studijos pagrindinis autorius Yuki Morono (Jukis Moronas).

„Dabar žinome, kad [organizmams] jūros dugno giluminėje biosferoje amžiaus ribos nėra“, – naujienų agentūrai AFP sakė mokslininkas.

Rod Ailando universiteto Okeanografijos podiplominių studijų mokyklos profesorius ir studijos bendraautorius Stevenas D'Hondtas (Stivenas D'Hontas) sakė, kad atgaivinti mikrobai glūdėjo iš vandenyno dugno paimtame seniausių nuosėdų mėginyje.

Dabar žinome, kad [organizmams] jūros dugno giluminėje biosferoje amžiaus ribos nėra.

„Seniausiose nuosėdose, kurias mums yra tekę gręžti, kur mažiausiai maisto, tebėra gyvų organizmų – ir jie gali pabusti, augti ir daugintis“, – pabrėžė jis.

Y. Morono aiškino, kad nuosėdose esama labai nedaug deguonies, bet jis leido mikroorganizmams išlikti gyviems milijonus metų, beveik visiškai neeikvojant energijos.

Jūros dugne gyvenančių mikroorganizmų suvartojamas energijos kiekis „milijoną kartų mažesnis negu paviršiaus mikrobų“, sakė mokslininkas.

Nuosėdose esančių išteklių nepakaktų paviršiuje tarpstančių organizmų gyvybei palaikyti, ir Y. Morono sakė, kad iki šiol neaišku, kaip nuosėdų mikroorganizmai sugebėjo išlikti taip ilgai.

Ankstesnės studijos patvirtino, kad kai kurių rūšių bakterijos pajėgios gyventi net pačioje nesvetingiausiuose mūsų planetos kampeliuose, įskaitant vandenyno dugno hidrotermines versmes, kurių temperatūra labai aukšta ir nėra deguonies.

Y. Morono sakė, kad naujasis tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Communications“, dar kartą pademonstravo kai kurių paprasčiausių pasaulyje gyvų padarų atsparumą.

„Kitaip negu mūsų, mikroorganizmų populiacijos auga dalydamosi, todėl jiems gyvenimo trukmės samprata iš tikrųjų netaikytina“, – pridūrė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Labai

Labai portretas
puiku!Kelkim kuo daugiau mikroorganizmų,virusų ,bakterijų...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių