- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak mokslininkų, šiandien turime visas galimybes kompiuterių, planšečių ar telefonų programinėje įrangoje vartoti lietuvių kalbą, tačiau kompiuterių ir telefonų gamintojai galėtų pasistengti labiau: aparatų klaviatūrose lietuviški diakritiniai ženklai – retenybė.
„2014 metų pabaigoje darėme eksperimentą, kurio metu apžiūrėjus 369 nešiojamuosius kompiuterius, parduodamus didesnėse Vilniaus, Kauno ir Šiaulių parduotuvėse, nebuvo rasta nė vieno, ant kurio klaviatūros būtų užrašyta bent viena savitoji lietuvių kalbos abėcėlės raidė. Užrašyti vienokią ar kitokią raidę ant klavišo – jokia problema. Bet ir šio mažo darbelio nepadaro kompiuterių gamintojai. Su telefonais situacija panaši. Lietuviško raidyno integracija į jų programinę įranga paprasta. Mobiliuosiuose telefonuose naudojamas unikodas. Jame yra visa lietuvių kalbos abėcėlė. Taigi, belieka tik „nutiesti“ ryšius iki klaviatūros“, – teigia vyresnysis VU Matematikos ir informatikos instituto mokslo darbuotojas Gintautas Grigas.
Jam pritaria ir Saulius Maskeliūnas, VU Matematikos ir informatikos instituto direktoriaus pavaduotojas, pabrėždamas, jog šiandien norint, kad pati klaviatūra turėtų lietuviškus rašmenis, tenka įdėti papildomų pastangų – pirkti jų lipdukus arba raides išgraviruoti. Kadangi kompiuterinėse programose vartoti lietuviškus rašmenis kliūčių beveik nėra, taisyklingas kalbos vartojimas virtualioje erdvėje tampa vien požiūrio (nusiteikimo vartoti lietuviškus rašmenis) ir kartais kompiuterinio raštingumo (sugebėjimo parametrizuoti turimas priemones), o ne programinės įrangos problema.
„Šiuo metu unikodas (apimantis visas lietuviškas raides) yra visuotinai paplitęs tiek elektroninio pašto programose, tiek telefonų SMS žinutėse. Dažniausiai naudojamiems tiek Android, tiek iOS (Apple) telefonams yra parengtos ekraninės klaviatūros su lietuviškomis raidėmis, reikia tik jas susirasti, atsisiųsti ir įsidiegti“, – teigia S. Maskeliūnas.
Pasak specialistų, nors galimybės vartoti taisyklingą lietuvių kalbą yra plačios, patys technologijų naudotojai ne visas jas išnaudoja. Tarkim nors praėjo jau 12 metų nuo to laiko, kai buvo įteisintas savitųjų lietuviškų raidžių vartojimas interneto adresuose, iš visų užregistruotų adresų vardų tik 1 proc. turi lietuviškų diakritinių ženklų.
Kodėl verta stengtis dėl informacinių technologijų lietuviškėjimo net tokiais globaliais laikais, kokiais gyvename šiandien? Pasak G. Grigo, visų pirma galima atkreipti dėmesį į ekonominę naudą, kurią sukuria galimybė naudotis informacinėmis technologijomis išskirtinai gimtąja kalba.
„Kompiuteriais naudojamės beveik visi. Kompiuterių ir kitų įrenginių ekranuose nuolat matome tekstus. Neaiškumas, kuris atsiranda dėl nesuprasto svetimo žodžio ar sakinio, sutrikdo darbą kelioms sekundėms, kartais ir minutėms, o pasinaudojimas subtilesnėmis programos funkcijomis mažai mokančiam anglų kalbą darosi itin problemiškas. Taip prarandame laiką, kurio dar nesame įpratę skaičiuoti, nors sakome, kad „laikas – pinigai“, – teigia specialistas.
Pasak VLKK komisijos pirmininkės Daivos Vaišnienės, turint visas galimybes tai daryti, taisyklingas lietuvių kalbos vartojimas virtualioje erdvėje yra kultūringo žmogaus įvaizdžio dalis.
„Kalba yra asmenybės dalis, beje, kartais parodanti daugiau, negu patys norėtume. Taisyklingai vartodami kalbą bet kurioje terpėje, laimime išsilavinusio, kompetentingo ir raštingo žmogaus įvaizdį – tai svarbiausia“, – teigia D. Vaišnienė.
Tokio suvokimo ugdymu bei palaikymu turėtų būti užsiimama nuo mažumės, tačiau, kaip pastebi D. Vaišnienė, pagal VLKK pateiktus Nacionalinio egzaminų centro rezultatus, nuo 2008 iki 2012 metų už kalbos normų laikymąsi gavusiųjų 0 taškų padaugėjo net tris kartus. Didelė dalis mokytojų greta kitų mokinių neraštingumo priežasčių nurodo ir elektroninėje terpėje itin paplitusį „šveplą“ rašytinį bendravimą.
Kad labai svarbu virtualioje erdvėje vartoti taisyklingą kalbą, D. Vaišnienei pritaria ir nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.
„Aš pats naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis visuomet stengiuosi vartoti taisyklingą lietuvių kalbą, o ir pačios technologijos kartais priverčia „nenuklysti“ ir vartoti lietuviškus rašmenis dėl įrenginiuose įdiegtų kalbos nustatymų. Manau, kad visavertis lietuvių kalbos vartojimas informacinėse technologijose yra labai svarbus, todėl šią nuostatą taikau sau asmeniškai ir to paties tikiuosi iš tų, su kuriais bendrauju. Moksleiviai ir jaunimas yra ypač imlūs naujovėms ir naujausioms madoms technologijų srityje, todėl manau, jog svarbu ne tik skatinti vartoti taisyklingą lietuvių kalbą, tačiau stengtis taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą paversti ne mažesne mada už pačias technologijas“, – teigia P. Vertelka.
Siekiant skatinti taisyklingos kalbos vartojimą dirbant ir bendraujant informacinėmis technologijomis, jau devintus metus organizuojamas ir nacionalinis moksleivių konkursas „Švari kalba – švari galva“. Konkursą organizuoja VLKK, ŠMM, Švietimo inovacijų ir technologijų asociacija taip pat įmonės „Tilde Informacinės technologijos“ ir Strateginių komunikacijų centras.
Konkurso ilgametis informacinis partneris – nacionalinis transliuotojas LRT.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirusiųjų gyvenimas internete: kokia grėsmė?4
Apie mirusių žmonių paskyras internete ir kokią grėsmę tai kelia, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Nord Security“ atstove Laura Tyrylyte. ...
-
Užfiksuotas besisukantis objektas danguje: kas tai buvo?18
Vėlų ketvirtadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodęs šviečiantis besisukantis objektas jį mačiusiems sukėlė įvairių emocijų ir klausimų. Reginį buvo galima pamatyti įvairiuose šalies miestuose. Besisukantį objektą užfiksavę sk...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...