Mokslininkai apie klimato kaitą: atskirų iniciatyvų nebeužtenka

  • Teksto dydis:

Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per pastaruosius 58 metus. Praėjus vos mėnesiui, jau pranešta ir apie kaitros padarinius, pavyzdžiui, apie žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui. Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės, jei nesuvienysime jėgų kovodami su klimato kaita, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai.

Išskirtinis reiškinys

"Situacija su klimato kaita ir žmogaus įtaka aplinkai priėjo tokį tašką, kad atskirų iniciatyvų jau nebeužteks. Viso pasaulio politikai, valdininkai, ypač didžiųjų ekonomikos gigančių vadovai, turi suprasti padėties rimtumą ir nedelsiant imtis griežtų veiksmų. Pasaulyje vyksta išskirtinis reiškinys, kuris gali turėti labai didelės įtakos globaliu mastu", – teigia VDU doktorantė Diana Miškelytė.

Padariniai jau juntami, ir tam nereikia vykti į tolimus kraštus. Projekto "Green Match" tyrėjai ištyrė, kurios šalys Europoje labiausiai nukentėjo nuo klimato kaitos – paaiškėjo, kad pirmauja ne kas kita, o Lietuva. Pirmaujame pagal tokius elementus kaip vandens temperatūros augimas ir jūros lygio kilimas, oro temperatūros ir kritulių didėjimas. Antrą ir trečią vietą užėmė Suomija ir Latvija. O mažiausiai klimato kaitos poveikį jautė Islandija.

Padėties rimtumą supranta ne tik mokslininkai – moksleiviai ir studentai jau pradėjo masinius streikus protestuodami dėl besitęsiančio abejingumo klimato kaitai. Protestų simboliu tapo švedė Greta Thinberg, kuri pernai būdama penkiolikos pradėjo penktadieninius streikus prie Švedijos parlamento, ragindama politikus priimti griežtesnius sprendimus dėl klimato kaitos mažinimo.

Po to sekė dar didesnė protestų banga – vasarį tūkstančiai protestavo Belgijoje, o gegužę daugiau nei 2 tūkst. demonstracijų buvo surengta net 125 pasaulio šalyse.

Trumpėja augalų vegetacija

Apie pastebimus klimato kaitos padarinius garsiai kalbama ir Lietuvoje. Antai VDU Gamtos mokslų fakulteto tyrėjai, remdamiesi ilgalaikiais stebėjimais mūsų šalyje, tikina, kad per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato kaitos smarkiai pasikeitė daugelio augalų ir gyvūnų fenologija – tai yra, sezoniniai reiškiniai, tokie kaip žydėjimo ar veisimo laikas.

"Per pastaruosius penkis dešimtmečius didėjanti vidutinė oro temperatūra gerokai paveikė žemės ūkio praktikos planavimą, paankstindama ir greitindama sėjos bei sudygimo laiką. Dėl ankstyvų šiltų pavasarių dabar žemės ūkio augalai sėjami anksčiau. Prognozuojama, kad ateityje augalų vegetatyvinis laikotarpis, kai didėja lapai, šaknys ir stiebai, sutrumpės", – samprotauja VDU Aplinkotyros katedros docentė Gintarė Sujetovienė.

Mokslininkai savo tyrimais patvirtino, kad dėl klimato kaitos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, prognozuojamas jų augimo sumažėjimas – dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos.

Pasaulyje vyksta išskirtinis reiškinys, kuris gali turėti labai didelės įtakos globaliu mastu.

"Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o didžioji šių bangų dalis yra lydimos sausrų – tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio sistemoms. Mūsų tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas yra labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai yra jautresni už kitus – pavyzdžiui, miežiai jautrūs net nedideliems pokyčiams, o rapsus keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai", – pasakoja VDU docentė Jūratė Žaltauskaitė.

Patvirtinta, kad augalai pakankamai greitai atsigauna po trumpalaikės, iki savaitės trukmės karščio bangos, tačiau jei jie kartu patiria ir kitų neigiamų veiksnių, pavyzdžiui, sausrą, konkuravimą su kitais augalais – atsigauna žymiai lėčiau.

Anglį konservuojantys augalai

Vieną galimą būdą kovoti su klimato kaita atrado amerikiečių biologė, Salko biologinių tyrimų instituto profesorė Joanne Chory – jos projekte "Tobulas augalas" ("Ideal Plant"), naudojant genų redagavimą, augalai savo šaknyse gali kaupti daugiau anglies dvideginio ir tokiu būdu pasiimti daugiau anglies iš atmosferos bei sulėtinti klimato kaitą.

Šio projekto tikslas yra sukurti augalus su galinga šaknų sistema, kurie gebėtų ne tik absorbuoti daugiau anglies dioksido iš atmosferos, bet ir užkonservuoti anglį dirvožemyje ilgesniam laikotarpiui, taip pristabdant klimato kaitą. Tam pasitelkiamas suberinas – polimeras, kuris natūraliai kaupiasi augalo ląstelių sienelėse, absorbuoja anglį ir yra atsparus irimui.

"Kai skaidomos žuvusių augalų liekanos, kiekvienais metais į atmosferą grįžta didelis anglies dioksido kiekis. Turėdami ilgesnes, masyvesnes šaknis, "idealūs augalai" gebėtų užkonservuoti anglį suberino forma gilesniuose dirvožemio sluoksniuose žymiai ilgiau – taigi, žymiai mažiau anglies dioksido sugrįžtų į atmosferą jiems pūvant", – paaiškina VDU mokslo darbuotoja Austra Dikšaitytė.

Anot jos, tokiu būdu dirvožemis būtų praturtinamas papildoma anglimi ir augalai taptų atsparesni įvairioms stresinėms sąlygoms. Augdami tokiame dirvožemyje, augalai su patobulinta šaknų sistema ne tik mažintų anglies dioksido koncentraciją atmosferoje, taip pristabdydami staigius klimato kaitos pokyčius, bet dar ir duotų didesnį derlių. Be to, šie "idealūs" augalai gebėtų susidoroti su dažnėjančiomis ir stiprėjančiomis karščio bangomis, užsitęsiančiomis sausromis, liūtimis ir kitais klimato kaitos padariniais.

Tačiau viskas nėra taip paprasta. "Anglies dioksido užkonservavimas dirvožemyje problemos iš esmės neišsprendžia, "idealūs augalai" gali tik sušvelninti pokyčius, bet jei nebus imtasi kitų priemonių klimato kaitai stabdyti, anglies dioksido koncentracijos didėjimas ir klimato šiltėjimas tik nusikeltų ateičiai", – įspėja A.Dikšaitytė.


Šiame straipsnyje: klimato kaitamokslininkaisausra

NAUJAUSI KOMENTARAI

Geofizikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas  inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
Gerbiamiems kauniečiams, ir KITAM PASAULIUI, jau 10 metų kaip SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA esu atradęs TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, kurie puikiai paaiškina - KAS? ir KODĖL? ŽEMĖJE BUVO? KAS VYKSTA? KAS VYKS po 100, 200, 2500, 1000 metų?!! Visa tai ŽEMĖJE kartojasi periodiškai kas - 6000, 48 000, 96 000 metų! Šia tema parašytos ir, su vyksmo technologinėmis schemomis bei grafikais, išleistos knygos: "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis", "Praregėjimas", Praeitis ir Ateitis", "Tvanai -dievai civilizacijos". IMKITE JAS IR SKAITYKITE ir prieš JUS atsivers net 450 000 metų ŠUMERŲ "KARALIŲ SĄRAŠAS". Pagarbiai
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių