- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos vandenyno gelmes šildo Jupiterio potvynių energija, todėl visai įmanoma, kad ten esama bent jau mikroskopinės gyvybės. Tik panašu, kad nuleistas zondas gali įklimpti pusnyje.
Ledinis Jupiterio palydovas Europa tyrėjus domina jau seniai. Po jo paviršiumi plyti vandenynas, kuriame galima rasti mikroskopinę gyvybę. Tačiau nutupdyti kosminį zondą ant palydovo gali būti gerokai sudėtingiau, nei manyta. Kai kas tokią misiją vadina potencialiai neįmanoma.
Atrodo, lyg Europą dengtų statmeni ledo sluoksniai, tačiau Planetologijos instituto tyrimai rodo, kad paviršius gali būti toks porėtas, kad vos nutūpęs, bet koks aparatas tiesiog prasmegtų skradžiai.
Mokslininkai praneša, kad Europoje daug dulkių. Tai – neįtikėtinai mažos, nutolusios viena nuo kitos dalelės. Tokia medžiaga mažiau tanki už šviežiai iškritusį sniegą, todėl. kam nors ant jo nutūpus, būtų labai lengva prasmegti.
Tokios išvados remiasi Europą dengiančių dalelių atspindėjimo savybes. Atspindėjimo savybes apibūdina paviršiaus atspindėtos šviesos kiekis – albedo. Paskui mokslininkai palygino surinktus duomenimis su mažo tankio dulkių – aliuminio oksido miltelių – atspindėjimo geba.
Palyginimas atskleidė kelis panašumus, rodančius, kad užšalusį palydovo okeaną dengia dulkės, kurių savybės primena aliuminio oksido charakteristika. Tai yra, paviršių palietęs kosminis aparatas atsidurtų mirtinuose spąstuose.
Žinoma, savo teorijai patvirtinti tyrėjams teks gauti daugiau duomenų. Mat, anksčiau panašūs nuogąstavimai buvo išsakomi ir mūsų Mėnulio atžvilgiu, tačiau jie, kaip žina, nepasitvirtino.
Naujo tyrimo rezultatus NASA jau sužinojo, tačiau būsimų Europos tyrimo misijų atsisakyti neketina. Tikimasi, kad 2023-2025 metais gali startuoti erdvėlaivis Europa Clipper. Jo tikslas – iš arčiau ištirti palydovą ir įvertinti, ar ledo dengiamame okeane yra gyvybės statybinių blokų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...