Quantcast

Meksikoje atrastas majų miestas su žaidimų aikštele ir 15 piramidžių

Tarptautinė archeologų komanda buvo numačiusi apžvalgyti atokesnes Meksikos vietoves ir  netikėtai džiunglėse aptiko senovinį indėnų genties miestą, skelbia NewsRu.com su nuorodomis į meksikiečių portalus.

Į šį didingą kultūros židinį žmogaus koja nebuvo įžengusi apie tūkstantį metų, nors anksčiau čia gyvenę dešimtys tūkstančių majų. Tiesa, mokslininkai prasitarė, kad vienas atklydėlis mieste svečiavosi prieš kelis dešimtmečius, tačiau atradimą išlaikė paslaptyje.

Senovinis miestas, užimantis apie 22 hektarų teritoriją, buvo įkurtas šalies pietryčiuose Kampečės valstijoje.

Didelio masto tyrimai šiame regione atliekami tik nuo 1996 metų. Iki tol šias džiunglių teritorijas nuo suniokojimo saugojo priskirtas rezervato statusas, draudęs medžių kirtimą. Per minėtą laikotarpį valstijoje aptikta 80 archeologinių objektų, tačiau dalis teritorijos vis dar neištirta.

Prieš dvi savaites mokslininkų visai atsitiktinai atrastas miestas nebuvo minimas jokiuose istoriniuose šaltiniuose ar dokumentuose. Vaikštinėdami po džiungles mokslininkai aptiko žmogaus veiklos pėdsakų, ir po kurio laiko nuo tos vietos tęsė žygį. Įveikus 1 kilometrą sunkiai įžengiamų džiunglių, prieš juos atsivėrė mūrinių pastatų liekanos. Vienuose jų esą gyveno liaudis, kituose elitas.

Mokslininkai identifikavo daug paminklų, altorių, ritualinių stalų ir net žaidimams kamuoliu skirtą aikštelę. Teritorijoje buvo net 15 piramidžių, kurių aukštis siekė 23 metrus.


Dalis objektų yra taip gerai išsilaikę, kad plika akimi galima perskaityti juose esančius užrašus, ženklus. Ant dalies pastatų aiškiai matyti tinko pėdsakai ir dažai.

Iki šių dienų paslaptyje laikytą miestą archeologai pakrikštijo „Chactun“ (Chaktunas) vardu, indėnų kalboje reiškiančiu „didelis akmuo“ arba „raudonasis akmuo“.

Mokslininkų teigimu, miestas klestėjęs 600-900 mūsų eros metais. Jame gyvenę apie 30-40 tūkstančių žmonių. Apie 1000-sius metus čia kažkas nutiko. Visi gyventojai „smūgiu“ dingo. Galbūt tai užklupusio karo pasekmė. Taip pat esą tai galėjęs būti demografinių problemų padarinys, dėl kurio galiausiai išmirė miestas.

Vėliau, po šimtmečio, kartas nuo karto žmonės čia atklysdavo. Tai įrodo naujesnių laikų veiklos pėdsakai. Tačiau tai jau buvę ne anų laikų gyventojų palikuonys, o daug mažiau civilizacijos požiūriu išsivysčiusi gentis. Jie matė miesto didybę, tačiau nesuprato viso to prasmės.

Tai patvirtina dalis Chaktune rastų religinio kulto objektų, kurie „naujokams“ buvo nesuprantami ir naudoti kitaip. Visgi atvykėliai suprato, kad praeityje tai buvusios kažkuo svarbios vertybės.

Mokslininkai aptiko ir prieš 20-30 metų čia buvusio žmogaus veiklos pėdsakų. Tai esą įrodo ant medžių palikti įrėžimai dervai gaminti. Majų paslapties šis atklydėlis taip niekam ir neatskleidė.

Daugiau nuotraukų rasite Nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto svetainėje INAH.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių